Pasirodo, konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio ir jo anūko Gabrieliaus nuomonės kartais būna visiškai skirtingos. Gabrielius nori paleisti Seimą, jo senelis to visai nenori. Senais laikais viskas būtų paprasta, senelis paimtų diržą ir įkrėstų proto. Šiais laikais to daryti negalima, tad politikais pasivadinę vaikai siautėja nebaudžiami.
Konservatorių pirmininkas Gabrielius, prieš pradėdamas šūkauti apie Seimo paleidimą, galėjo paklausti senelio patarimo. Jei būtų paklausęs, gal nešūkautų, mat patriarchas šiuo klausimu yra gerokai nuosaikesnis už anūką. „Seimas nėra pašauktas tam, kad pasileistų, jis pašauktas dirbti", - pareiškė senasis Landsbergis. Čia ir matosi kartų skirtumas. Senimui svarbiau atrodo dirbti, jaunimui - pasileisti. Jaunajam Landsbergiui akivaizdžiai trūksta kantrybės, visi tai mato, bet nieko negali padaryti. O kas kaltas? Turbūt tie, kurie nusprendė, kad geltonsnapis politikas gali stoti prie partijos vairo, tarp jų - ir senelis. Reiktų savo kaltę išpirkti, paauklėti jaunimą, bet kaip paauklėsi, kai nei diržo, nei rykštės negali į ranką paimti. Vaikui gali pagrasinti, kad dienpinigių neduosi, tačiau Gabrieliui taip galėtų pagrasinti nebent žmona.