1 nuotr.Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ragina savivaldybių vadovus „pakelti galvas“ ir kalbėtis su naująją valdančiąją dauguma, siekiant tobulinti savivaldos darbą reglamentuojančius įstatymus. Anot politiko, šiuo metu galiojantys įstatymai yra nelogiški ir apriboja mero funkcijas. Todėl meras viliasi, jog naujosios valdžios ambicijos virs realiais pokyčiais.
„Kviečiu visus merus iš naujo kovoti už logiškus įstatymus. Žinau, kad daugelio jų nuėjusi valdžia nevertino, ignoravo. Kelkim galvas ir kalbėkim. Kuomet valstybėje vyksta krizinės situacijos, visos valstybinės institucijos ieško ir randa pagalbą, sprendimus savivaldybėse“, – išplatintame komentare nurodo V. Matijošaitis.
„Girdžiu su kokia ambicija atėjo naujoji Seimo dauguma. Laikas parodys, ar ambicija virs veiksmais. Nuoširdžiai linkiu, kad taip ir būtų“, – svarstė jis.
V. Matijošaitis pažymi, jog per laikotarpį, kai jis vadovauja laikinajai sostinei, rinkimų taisyklės ir reglamentavimas keitėsi tris kartus. Visgi, dabar savivaldoje veikianti sistema yra, jo žodžiais tariant, absurdiška. Politikas pažymi, jog tarybai priimant sprendimus meras neturi balso teisės ir tėra „posėdžio renginio vedėjas“.
„Meras – tiesiogiai rinktas savivaldybės vadovas. Tai asmuo gavęs didžiausią tiesioginį gyventojų pasitikėjimo mandatą. Paradoksalu, tačiau balsuojant tarybos posėdžių metu jis neturi balso teisės. Tokią teisę ankstesnėse kadencijose merai turėjo ir tai visiems atrodė natūralu. Šis žmogus dažnu atveju būna surinkęs daugiau rinkėjų balsų nei visi likusieji tarybos nariai, bet jam tiesiogiai atstovauti jį palaikiusius gyventojus tarybos posėdžio metu negalima“, – nurodė V. Matijošaitis.
Meras kritikuoja ir savivaldybės vadovo pavadavimo tvarką. Anot jo, dalies mero funkcijų, šiam sergant ar esant komandiruotėje, negali atlikti nei pavaduoti paskirtas tarybos narys, nei mero pavaduotojas, nei pati taryba.
Laikinosios sostinės vadovą piktina ir atlyginimo klausimai.
„Kaip pažeminimas man skamba ir tai, kad merai nuo 2023 m. negauna ir vadinamosios 1 proc. nuo atlyginimo priemokos už išdirbtą stažą valstybei. Atrodo, kad jie ne valstybei dirba. Man dėl to neskauda. Turbūt visi žino, kad sau gyvenimui užsidirbau dar prieš tapdamas meru. Bet matau žmones, kurie nuoširdžiai dirba, kovoja už savo savivaldybes ir lieka neįvertinti. Asmeniškai aš, mero, administracijos atlyginimus „pririščiau“ prie savivaldybės biudžeto ir rezultatų pokyčių“, – kritikos negailėjo V. Matijošaitis.
Dėl šios, anot mero, nelogiškos tvarkos meras kaltina buvusią valdančiąją daugumą – konkrečiai, konservatorius.
„Juokingiausia, kad paskui juos aklai sekė visa buvusi valdančioji koalicija ir nė velnio nesiklausė skirtingoms partijoms ir ne tik partijoms priklausančių merų. Nors tie merai dažnai žmonių vertinami žymiai geriau nei visas Seimas ar Vyriausybė“, – pažymėjo Kauno savivaldybės vadovas.
Tiesa, nors ir viliasi, jog naujoji centro-kairės koalicija išklausys savivaldos lyderius ir atlieps keliamus lūkesčius, V. Matijošaitis pripažįsta, jog kol kas „sunkiai sekasi pereiti prie svarbių valstybei klausimų“.
„Tik pradėjo dirbti, bet jau įsivelta į bereikalingas diskusijas. Kad tik užimti laiką pigiomis intrigomis, bet ne tiesioginiu darbu“, – nusistebėjo jis.
ELTA primena, kad 2022 m. birželį Seimas patobulino Vietos savivaldos įstatymą, kuriuo įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Nauja įstatymo redakcija numato, kad meras nėra savivaldybių tarybos narys, nors turi įgaliojimus sušaukti tarybos posėdžius, jiems pirmininkauti ir sudaryti posėdžių darbotvarkę.
Prieš tai tiesioginiai merų rinkimai įteisinti ir Konstitucijos pataisomis. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtinta, kad savivaldybių merais pagal įstatymą ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.
