1 nuotr.Vokietijos teismas trečiadienį pareiškė, kad nacių koncentracijos stovyklos memorialas turi teisę neleisti įeiti asmenims, dėvintiems palestiniečių kefiją.
Aukščiausiasis administracinis teismas rytinėje Tiuringijos žemėje atmetė moters prašymą leisti jai patekti į Buchenvaldo koncentracijos stovyklos memorialą apsirišus palestiniečių musulmonių juodai baltą skarą kefiją.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad skarą ryšėjusi moteris buvo neįleista, kai balandį mėgino dalyvauti stovyklos išlaisvinimo 80-ųjų metinių minėjimo renginyje. Ji kreipėsi į teismus, prašydamas leisti jai šią savaitę grįžti į memorialą per kitą minėjimo renginį ryšint kefiją.
Teismas nustatė, kad memorialas turi teisę neleisti jai įeiti, atkreipęs dėmesį į moters deklaruojamą tikslą „pasiųsti politinę žinią prieš tai, ką ji laiko vienašališku Izraelio vyriausybės politikos palaikymu“.
„Neabejotina, kad tai pakenktų daugelio žydų saugumo jausmui, ypač šioje vietoje“, – pareiškė teismas.
Jis taip pat pareiškė, kad moters teisę į saviraiškos laisvę šiuo atveju nusveria memorialo „interesas ginti institucijos tikslą“.
Vokietija, vis dar mėginanti išpirkti kaltę dėl šešių milijonų žydų nužudymo per holokaustą, yra viena iš ištikimiausių Izraelio sąjungininkių. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ji sugriežtino Izraelio veiksmų Gazos Ruože kritiką. Šį mėnesį kancleris Friedrichas Merzas paskelbė, kad nebebus išduodamos licencijos ginklų, kurie galėtų būti panaudoti Gazos Ruože, eksportui į Izraelį.
Buchenvaldo memorialas praėjusį mėnesį sulaukė kritikos, kai buvo nutekintas vidaus dokumentas, kuriame kefija apibūdinta kaip „glaudžiai susijusi su pastangomis sunaikinti Izraelio valstybę“. Memorialo direktorius Jensas Christianas Wagneris vėliau pareiškė, kad dokumente yra „klaidų“ ir jį reikės pataisyti.
Kalbėdamas apie kefiją, jis praėjusį mėnesį transliuotojui NDR sakė, kad ji pati savaime nėra „uždraustas simbolis“ memoriale. „Tačiau kai jis naudojamas kartu su kitais simboliais (...) siekiant sumenkinti nacių nusikaltimus, prašome žmonių pašalinti tuos simbolius“, – sakė jis.
Apie 340 tūkst. kalinių, įskaitant žydus, romus, homoseksualus ir sovietų karo belaisvius, praėjo per Buchenvaldą ir jo filialą Mittelbau-Dorą, abi stovyklos yra netoli Vokietijos miesto Veimaro. Buchenvalde žuvo maždaug 56 tūkst. žmonių – vieni buvo sušaudyti, kiti mirė iš bado arba dirbdami iki išsekimo, dar 20 tūkst. mirė Mittelbau-Doroje, ten kaliniai dirbo prie nacių raketų V1 ir V2.
