1 nuotr.Praėjusį sekmadienį įvykus Europos Parlamento (EP) rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tvirtins galutinius balsavimo rezultatus.
Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija. Į 11 europarlamentarų vietų pretendavo 319 kandidatų.
Preliminariais VRK duomenimis, per vykusius EP rinkimus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 20,92 proc. balsų ir iškovojo 3 EP mandatus. Briuselyje dirbs Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė bei dabartinis Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Antroje vietoje – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus, sulaukusi 17,64 proc. rinkėjų balsų. Socialdemokratus EP atstovaus partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė bei Vytenis Povilas Andriukaitis.
Tretieji – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), surinkusi 8,96 proc. balsų ir gavusi vieną mandatą – EP dirbs Seimo narys Aurelijus Veryga.
Vietą EP iškovojo ir Laisvės partija – 7,93 proc., kuriai Briuselyje atstovaus buvęs kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ surinko 5,84 proc. ir į EP siunčia eurokomisarą Virginijų Sinkevičių.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) sulaukė 5,67 proc. palaikymo.Tai leido šios politinės jėgos lyderiui Waldemarui Tomaszewskiui iškovoti dar vieną kadenciją EP.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) pelnė 5,35 proc. – apkaltos būdu iš Seimo pašalintas Petras Gražulis taps partijos atstovu EP. Tuo metu Liberalų sąjūdis surinko 5,31 proc. ir EP darbą tęs europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Likusios EP rinkimuose dalyvavusios politinės jėgos neperžengė reikiamos kartelės ir mandatų neiškovojo. Lietuvos regionų partija sulaukė 5,15 proc. rinkėjų paramos, Lietuvos žaliųjų partija – 3,97 proc., Nacionalinis susivienijimas – 3,72 proc., Taikos koalicija – 3,44 proc., Darbo partija – 1,63 proc., Krikščionių sąjunga – 1,35 proc., partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1,22 proc.
Visgi, VRK pastebi, kad šie rinkimai buvo vieni pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreikšti vos 28,35 proc. rinkėjų.
ELTA, primena, kad renkant europarlamentarus prieš penkerius metus, 2019-aisiais, bendras aktyvumas siekė 53,43 procento. Tiesa, tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.
