Žemdirbių atstovai susitikime su premjeru pažadų neišgirdo: drastiško GPM didinimo nebus atsisakoma

„Po susitikimo galime sakyti, kad valdžia GPM tarifų keisti neketina. Premjeras, atstovaudamas didžiąją dalį parlamentarų Seime, kalbėdamas už socialdemokratų partiją, išsakė, kad drastiško GPM didinimo nebus atsisakoma. Jis nedavė jokios vilties ar pažado, kad taip gali atsitikti“, – po diskusijos su premjeru kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius.

„Dėl GPM tarifų keitimo premjeras mums nieko nepažadėjo. (...) Diskutavome, kalbėjome, tačiau apie kokias nuolaidas galime kalbėti, kai priėmimo stadijoje yra galutinis projektas, skaičiai ir Seimo nariai dėl jo balsuos posėdžių salėje“, – antrino Lietuvos grūdų augintojų sąjungos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas.

Tiesa, pastarasis ūkininkų atstovas tikino, jog vis tiek laukia aktyvių Seimo narių bei Vyriausybės veiksmų, siekiant palengvinti mokestines sąlygas žemdirbiams. Jei to nebus, kitą savaitę gali laukti didesnio masto mitingas.

„GPM įstatymo priėmimas numatytas kitas savaitę, iki tol lauksime aktyvių veiksmų. Esame pateikę pranešimą Vilniaus miesto savivaldybei apie tęstinę protesto akciją, birželio 25–26 dienoms. Grįšime į bendruomenę ir spręsime, kokie tiksliai bus mūsų tolimesni veiksmai“, – teigė A. Vanagas.

Pasak LGAA pirmininko, susitikimas buvo visiškai darbinis, ūkininkai išsakė savo norus dėl „Sodros“ mokesčių mokėjimo, kelių apmokestinimo.

Tiek A. Vanagas, tiek LŪS vadovas pabrėžė, jog ūkininkams turėtų būti užtikrinamas palengvintas pereinamasis laikotarpis, kol jie pakeis savo veiklą iš individualios į juridinę. Vis dėlto, pasak R. Juknevičiaus, pažado iš premjero dėl pereinamojo laikotarpio – taip pat nesulaukta.

„Akivaizdu yra tai, kad ūkininkams nebelieka kito pasirinkimo, kaip tik keisti savo veiklos formą. Jiems tapti juridiniais asmenimis bus didelė finansinė našta, teks peržiūrėti daugybę sutarčių, o jei prie to dar prisidės padidinta mokestinė našta – ateinantys metai ūkininkams bus itin sunkūs. Tiesa, pažadų dėl pereinamojo laikotarpio – taip pat nesulaukėme“, – apgailestavo R. Juknevičius.

I. Hofmanas: įvyko dalykinis susitikimas

Pasak žemės ūkio ministro Igno Hofmano, susitikimas tarp žemdirbių atstovų ir premjero buvo visiškai dalykinis.

„Įvyko dalykinis susitikimas. Žemdirbiai išsakė savo lūkesčius, pagrindinis jų akcentas – didėjantys mokesčiai, didėjantis GPM tarifas. Taip pat palietėme akcizų, kelių mokesčio ir kitus klausimus. Premjeras išgirdo, ką žemdirbiai sako, ir kai kuriais klausimais bus ieškoma sprendimų“, – su žurnalistas kalbėjo I. Hofmanas.

Anot jo, realistiškiausia, kad Seimas rimtai įvertins išimtis ūkininkams dėl kelių apmokestinimo, peržiūrės kuro akcizų didėjimą. Jis pažymėjo ir kitus, labiausiai ūkininkų pabrėžtus norus, tačiau nepasakė, ar jie bus rimtai vertinami plenarinių posėdžių salėje.

„Siūlymas yra išvesti vidurkį iš 3 metų pelno ir nuo jo ūkininkams mokėti mokesčius. Žemdirbiai taip pat prašė pereinamojo laikotarpio, kol jie pakeis veiklos formą nuo individualios iki juridinės. (...) Akcizų analizei bus sudaryta speciali darbo grupė, kadangi tiems sprendimams keisti dar yra laiko“, – teigė žemės ūkio ministras.

Ketvirtadienį greta Seimo susirinkę ūkininkai protestavo prieš Vyriausybės mokesčių reformą ir reikalavo, kad parlamentas sumažintų siūlomus GPM tarifus. Įspėjamajame proteste „NE – mokesčių buldozeriui“ žemdirbiai pasirodė su keliais šimtais traktorių. 

Primename, kad kitą savaitę Seimas planuoja paskutinį kartą balsuoti dėl daugiausia diskusijų sukėlusių GPM ir NT mokesčio pakeitimų.

Po svarstymo pritarta gyventojų pajamas nuo 2026-ųjų apmokestinti progresyviau, trimis tarifais – 20, 35 ir 32 proc.

Tačiau Seime gimė iniciatyvų taikymi pajamų mokesčio lengvatas žemdirbiams – siūlyta jų iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (kitąmet – apie 27,6 tūkst. eurų) pajamas apmokestinti 5 proc., nuo 12 iki 36 VDU (apie 83 tūkst. eurų) – 15 proc., didesnėms nei 36 VDU taikyti 20 proc., tačiau šią iniciatyvą Seimas atmetė.

Buvo registruotas ir siūlymas, kad ūkininkų pajamos būtų apmokestintos dviem tarifais – 15 ir 20 proc., priklausomai nuo to, ar per metus gavo mažiau, ar daugiau 60 VDU pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų per metus).

Pirmąjį būstą šiuo metu Seimas linksta apmokestinti nuo 450 tūkst. eurų jo vertės „grindų“, ne pagrindinio būsto vertės sumuojamos ir apmokestinamos nuo 50 tūkst. eurų.

Mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2026-ųjų.