Žvalgyba: pernai Lietuvoje mobilizuotas didžiausias prorusiškų rinkėjų skaičius

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinio tarnybų departamento (AOTD) duomenimis, nėra pagrindo tvirtinti, kad dalies gyventojų balsavimas už prorusiškus kandidatus susiformavo dėl Rusijos tikslingų įtakos operacijų. Teigiama, kad prorusiškos politinės nuostatos vertinamos ne kaip išorinė grėsmė, o kaip vidinis valstybės pažeidžiamumas.

„Žvalgybos vertinimu, siekdama išlaikyti įtaką Vakaruose, Rusija orientuojasi į didžiausias valstybes arba į tas valstybes, kuriose prorusiškos politinės jėgos turi pastebimą politinę įtaką. Neatmestina, kad vidutinėje perspektyvoje Rusija sieks pasinaudoti šiuo Lietuvos visuomenės pažeidžiamumu, didindama įtaką Lietuvos politiniams procesams, ypač jei prorusiškos nuostatos taps populiaresnės visuomenėje“, – konstatuojama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Vis dėlto, akcentuojama, jog prorusiški visuomenės veikėjai, skleisdami tikrovės neatitinkančius teiginius, abejodami rinkimų Lietuvoje teisėtumu, demokratiškumu ir skaidrumu, padėjo Rusijos ir Baltarusijos propagandistams, kurie diskredituoja Lietuvą per informacines kampanijas.

Informacinėse kampanijose Rusijos propaganda siekia diskredituoti Lietuvą, kad ši neva perrašinėja istoriją, palaiko nacistines idėjas ir vykdo rusofobišką politiką.

Lietuva pateikiama kaip rusofobiška šalis

Žvalgybos teigimu, Rusijos tikslas yra suformuoti Lietuvą, kaip vienos iš labiausiai rusofobiškų valstybių Europoje, įvaizdį, akcentuojant, jog Baltijos valstybių politinė valdžia neva diskriminuoja rusakalbius etniniu pagrindu. Be to, rusofobinės apraiškos prilyginamos genocidui.

„Prilygindama tariamas rusofobijos apraiškas genocidui, Rusija siekia suformuoti požiūrį, kad tai, ką žydų tautybės asmenys patyrė per Antrąjį pasaulinį karą, šiais laikais Baltijos valstybėse patiria rusai“, – rašoma ataskaitoje.

„Žvalgybos vertinimu, kaltindama Lietuvą rusakalbių diskriminavimu, Rusija, tikėtina, siekia pritraukti tarptautinių žmogaus teisių organizacijų dėmesį ir valstybių, kuriose itin jautrūs etniniai, kultūriniai bei kalbiniai klausimai, paramą“, – priduria žvalgybos institucijos.

Metami kaltinimai istorijos perrašymu

Manipuliuojama ir istorine atmintimi, nes siekiama įteisinti Rusijos interesus atitinkinančius istorinius naratyvus. Skleidžiama, jog neva Baltijos valstybės sistemiškai iškraipo Antrojo pasaulinio karo istoriją, skatina nacistines idėjas ir garbina su naciais bendradarbiavusius asmenis.

„Šį propagandos naratyvą paremia Rusijos vidaus auditorijai skirtas ir pastaruosius keletą metų įgyvendinamas Rusijos istorijos politikos federalinis projektas „Be senaties termino“. Jį vykdydamos su Kremliaus valdančiuoju režimu susijusios institucijos įgyvendina projektus, neva demaskuojančius istoriją perrašančias Baltijos valstybes“, – nurodoma grėsmių vertinime.

Toks braižas pastebėtas pernai, Rusijai minint Europos valstybių sostinių išvadavimo iš nacistinės Vokietijos okupacijos 80-ąsias metines. Diskredituoti Lietuvą ir jos antisovietinį pasipriešinimą skirta itin daug dėmesio. Prognozuojama, jog tokių iniciatyvų daugės.

Naudojami socialiniai tinklai, dirbtinis intelektas

Žvalgyba taip pat pabrėžia, kad diskredituojančių naratyvų sklaidą užtikrina platus ir koordinuotas Rusijos priemonių tinklas. Pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, kurio pagalba generuojamos vaizdo, garso ir tekstų klastotės.

„(Tinklą – ELTA) sudaro valstybės kontroliuojama žiniasklaida, socialiniai tinklai ir prorusiškos naujienų svetainės“, – tvirtinama ataskaitoje.

Tam aktyviai naudojama susirašinėjimo platforma „Telegram“. Nevengiama ir automatizuotų profilių (botų) ir vadinamųjų „trolių“ tinklų. 

Tokioms kampanijoms vykdyti naudojamas jau pasiteisinęs modelis, kai priešiška žinutė paskelbiama mažai žinomoje interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje, o ja pasidalina daug sekėjų turintys „Telegram“ kanalai. Kadangi norima paveikti kuo platesnę auditoriją, žinutės išverčiamos į kitas kalbas.

„Tokio pobūdžio informacinė operacija buvo įgyvendinta 2024 m. gegužę – prorusiškuose „Telegram“ kanaluose išplatintas melagingas pranešimas apie neva 2024 m. gegužės 9 d. Lietuvoje sulaikytus du atvirai prieš NATO pasisakančius asmenis. Vėliau ši suklastota informacija pasirodė Rusijos naujienų portaluose ir prorusiškuose Lietuvos interneto puslapiuose“, – skelbiama ataskaitoje.

Dirbtinis intelektas pasitelkiamas, nes tokiu būdu turinys kuriamas greičiau, pigiau ir reikalauja mažiau žmogaus įsitraukimo, nei jį kuriant įprastais būdais.

Nors patys DI įrankiai savaime nėra laikomi grėsme, vertinama, jog šios priemonės praplečia dezinformacijos sklaidos galimybes, siekiant formuoti visuomenės nuomonę, diskredituoti politinę sistemą, skatinti nepasitikėjimą žiniasklaida ir rinkimais.

„Iki 2024 m. DI sugeneruoto turinio poveikis buvo nedidelis, tačiau labai tikėtina, kad technologijoms tobulėjant tokia dezinformacija taps paveikesnė ir pavojingesnė“, – rašoma ataskaitoje.

ELTA primena, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) visuomenei pristatė jau dešimtąjį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Kaip ir kasmet, šiame dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo padėčiai. Remiantis ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, ataskaitoje pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.