Žvalgybai siūloma suteikti daugiau įgaliojimų: asmenų sekimą galėtų vykdyti iki teismo leidimo

Tai numatančias Žvalgybos įstatymo pataisas parengė Krašto apsaugos ministerija (KAM). 

Jeigu Seimas įstatymo pataisoms pritartų, nesulaukus teismo sprendimo, pagal žvalgybos institucijos vadovo nutarimus, galėtų būti pradėti tam tikri su žmogaus sekimu susiję veiksmai. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, patekimas į būstą, kitokias patalpas, transporto priemones, elektroniniais tinklais perduodamos informacijos, susirašinėjimo fiksavimas, dokumentų ar daiktų paėmimas, finansinių operacijų stebėjimas. 

Tačiau tai būtų galima tik tada „kai siekiant užkardyti grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui būtina imtis neatidėliotinų veiksmų“.

Anot KAM, žvalgybos veikloje reikia veikti operatyviai, reagavimo terminas yra labai svarbus. Nedelsiant nepradėjus vykdyti tokių veiksmų, anot projekto rengėjų, prarandama kritiškai svarbi informacija, kurios vėliau gauti yra neįmanoma.

Beje, pradėjus tam tikrus su sekimu susijusius neatidėliotinus veiksmus, žvalgybos institucijos vadovas per 24 valandas turėtų kreiptis į apygardos teismą dėl jų sankcionavimo motyvuota teismo nutartimi. 

Įregistruotomis įstatymo pataisomis taip pat siūloma leisti žvalgybai tikrinti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių žmonių asmens dokumentus, transporto priemonių, krovinių, ginklų dokumentus. Siūloma numatyti ir galimybę laikinai, kol būtų atliktas patikrinimas, juos paimti.

Tačiau šia teise bus galima pasinaudoti tik tuomet, kai turima duomenų, kad asmuo kelia riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui, bei siekiant jas užkardyti. Įstatymo pataisos taip pat numato galimybę asmenims, manantiems, kad jų teisės buvo nepagrįstai pažeistos, jas ginti ne tik teisme, bet taip pat kreiptis į žvalgybos kontrolierių.

Šiuo metu galiojantis įstatymas žvalgybos pareigūnams nesuteikia teisės tikrinti asmens ar transporto priemonės dokumentų, taip pat atlikti daiktų patikrinimą bei laikinai juos paimti. 

Kaip pažymi įstatymo pataisų autoriai, šiuo metu susidaro situacija, kai žvalgybos institucijos turi duomenų apie veiklą, galinčią kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, tačiau neturi teisės paprašyti dokumentų. Tai, jų teigimu, apsunkina galimybę nustatyti galimai priešišką Lietuvos valstybės interesams veiklą vykdančių asmenų tapatybę.

Įstatymo pataisos numato galimybę žvalgybos institucijoms slapta gauti žmonių pirštų atspaudų, balso, kvapo ir kitus pavyzdžius. Ši teisė, anot projekto autorių, ypač aktuali siekiant įsitikinti asmenų tapatybe, ypač tais atvejais, kai turima duomenų, kad jie gali naudoti priedangos dokumentus. 

Siekiant identifikuoti objektus, žvalgybos institucijoms siūloma leisti naudoti bet kokio pobūdžio medžiagas ar kitus žymėjimo būdus, nesukeliančius pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai. Anot įstatymo pataisų rengėjų, tai padėtų įsitikinti, kad tam tikrus veiksmus atliko konkretus žmogus, pavyzdžiui, priėmė pinigus už įslaptintos informacijos perdavimą.

Įstatymo pataisos draudžia taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį,  jei tai keltų tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ar galėtų sukelti kitų sunkių padarinių. Taip pat draudžiama provokuoti kitą asmenį daryti teisės pažeidimą.

Leistų naudoti sprogmenis

Projekto autoriai siūlo suteikti žvalgybos institucijoms teisę įsigyti ir naudoti sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas. Žvalgybos pareigūnas turėtų teisę juos panaudoti „taikydamas rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo priemones“. 

Sprogmenys galėtų būti panaudoti, jei iškyla reali grėsmė, kad įslaptinta informacija ar turtas gali būti perimti, prarasti ar atskleisti, tokiu būdu padarant žalą nacionalinio saugumo interesams. 

Kai neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, įstatymas draudžia panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, taip pat sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas.

Naujas apribojimas dėl kelionių į nedraugiškas valstybes 

Krašto apsaugos ministerija siūlo uždrausti pagal darbo sutartis žvalgybos institucijose dirbantiems darbuotojams ne darbo tikslais vykti į užsienio valstybes, kuriose yra ginkluotas konfliktas, taip pat į kitas užsienio valstybes, jeigu buvimas jose galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams. 

Darbuotojų vykimo į užsienio valstybes tvarką, taip pat valstybių, į kurias vykti negalima, sąrašus tvirtintų žvalgybos institucijos vadovas.

KAM teigimu, Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybos vykdo aktyvią žvalgybos veiklą šių šalių teritorijose besilankančių Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu. 

„Lietuvos Respublikos valstybės institucijų personalas, taip pat ir darbuotojai, dirbantys pagal sutartis, yra vieni iš tikslinių minėtos veiklos objektų. (...) Darbuotojų išvykos į šias valstybes, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ir turimo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ypač didina verbavimo ir kitos priešiškos veiklos jų atžvilgiu tikimybę bei riziką jų pačių bei disponuojamos įslaptintos ir kitos su tarnyba susijusios informacijos saugumui“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte. 

Įstatymas šiuo metu nenustato apribojimų žvalgybos institucijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose jų buvimas galėtų pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui. Toks draudimas galioja tik žvalgybos pareigūnams. 

Įstatymo pataisos taip pat reglamentuoja papildomas socialines garantijas žvalgybos pareigūnams, numato galimybę už pavyzdingą tarnybą apdovanoti juos vardiniu ginklu.