Ar šalyje kaista nelegalių ginklų rinka?

Bendradarbiaus ir su kariuomene

Po birželio pabaigoje Kauno bute susprogdintos granatos, kai buvo sužeisti du vyrai, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pavedė viešojo saugumo tarnyboms padidinti budrumo lygį ir imtis papildomų veiksmų, nustatant ir konfiskuojant nelegalioje apyvartoje esančius sprogmenis, ginklus ir šaudmenis.

„Nors pats konfliktas yra buitinio pobūdžio, tačiau klausimų kelia tai, iš kur asmuo galėjo įsigyti granatą ir kitus ginklus, kurie vėliau buvo rasti kratos metu. Vidaus reikalų tarnyboms pavedžiau imtis proaktyvių priemonių ginklų ir šaudmenų kontrolės srityje", - nurodė ministras.

Anot ministerijos pranešimo, tarnyboms pavesta įvertinti ir neteisėto sprogmenų, ginklų ar šaudmenų patekimo į Lietuvą ir Europos Sąjungos (ES) teritoriją rizikas ir imtis priemonių joms valdyti. Be to, nuspręsta bendradarbiauti ir konsultuotis su Lietuvos kariuomene, siekiant užtikrinti, kad jos sprogmenys, ginklai, šaudmenys nepatektų į neteisėtą apyvartą.

Rengia planą

„Vakaro žinios" pasiteiravo Policijos departamento: ar pastebimos padidėjusios neteisėto sprogmenų, ginklų ar šaudmenų patekimo į mūsų šalį ir ES rizikos, kokios skiriamos papildomos priemonės šioms joms valdyti?

Pasak policijos atstovo Ramūno Matonio, šiemet pradėta 140 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, o pernai per tą patį laikotarpį -142.

„Rengiamas veiksmų planas, kuris numato dar daugiau dėmesio skirti nelegalių ginklų kontrolei, prevencijai, išaiškinimui. Policijos įstaigos, kaip ir iki šiol, vykdys patikrinimus, prašys gyventojų pranešti apie jiems žinomus asmenis, kurie neteisėtai laiko šaunamuosius ginklus ar sprogmenis, taip pat toliau aktyviai vykdysime žvalgybos priemones", - komentavo jis, priminęs, kad už tokius nusikaltimus galima pakliūti ir už grotų ilgiausiai iki 8 metų.

Neleido suimti

Kaip anksčiau informavo Kauno apygardos prokuratūra, policijoje buvo gautas pranešimas, kad birželio 27 d., apie 0.45 val., į K.Griniaus gatvėje esantį moters butą atėjęs vyras susprogdino granatą. Sprogimo metu sužalotas jis pats ir ten buvęs vyras. Jie abu buvo paguldyti į ligoninę, bet gyvybei pavojus negrėsė.

Pirminiais duomenimis, visi įvykyje dalyvavę asmenys yra pažįstami. Vyras, susprogdinęs granatą, neteistas. Užpraėjusią savaitę prokurorė paprašė teismo įtariamajam skirti griežčiausią kardomąją priemonę - suimti 3 mėnesiams. Vis tik prašymas buvo atmestas ir buvo skirta tik intensyvi priežiūra 3 mėnesiams.

Iš kur vyras gavo granatą, prokuratūra „Vakaro žinioms" nekomentavo - paaiškino, kad siekiant nepakenkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui detalesnė informacija neteikiama.

Teisinosi grėsme iš Rytų

Manoma, kad ES gali cirkuliuoti maždaug 35 mln. nelegalių šaunamųjų ginklų. Jie dažnai ir konfiskuojami ir Lietuvoje. Pareigūnams pasitaiko ir rimtesnių „laimikių". Štai 2023 m. gegužę atliktų kratų metu įvairiose Kauno apskrities vietose ir už jos ribų rasti 25 pistoletai „Glock", automatas „Agram", graižtvinis šautuvas, duslintuvas ir kiti ginklai. Buvo sulaikyti trys Kauno apskrities gyventojai, du iš jų gerai žinomi policijos pareigūnams, teisti.

Prieš šešerius metus Lietuvą sudrebino skandalas dėl 1996-2006 m. įvykdytų vagysčių iš Ginklų fondo. Kratų metu rasti 224 skirtingų modelių šaunamieji ginklai, tarp jų - automatai su garso slopintuvais ,,Agram", ,,Kalašnikov", pistoletai ,,TT", ,,Glock", ,,Sigsauer", revolveriai ,,Arminus", ,,Taurus" ir kt., per 12 tūkst. skirtingo kalibro šovinių, 6 granatos, 3 sprogdikliai. Pavogta ginkluotė turėjo būti sunaikinta, bet, manoma, pateko ir į nusikaltėlių rankas.

Atsakingas už ginklų saugojimą bei naikinimą buvęs fondo Ūkio padalinio vedėjas ir kiti asmenys buvo nuteisti. Nuteistasis aiškino, kad jų nesunaikino, bet pardavė, nes esą galvojo apie grėsmę iš Rytų, juo labiau, kad kiekvienais metais aukščiausi šalies pareigūnai vis apie tai kalbėdavo.

Atsišaudė ir susprogdino mašiną

Neseniai nuskambėjo dar vienas įvykis, atrodytų, tiesiogiai nesusijęs su nelegalių ginklų apyvarta Lietuvoje, tačiau keliantis neramių klausimų. Liepos 10 d. 10 val. lenkų pareigūnai mūsų policijai pranešė, kad į Lietuvą iš Lenkijos galėjo įvažiuoti automobilis „Porsche", kurį vairuoja galimai ginkluotas ir pavojingas 61 metų latvis, dėl dvigubos žmogžudystės ieškomas Latvijos teisėsaugos.

Apie tai buvo informuotos visos mūsų dirbančios policijos pajėgos. Patruliavęs ekipažas automobilį 10.20 val. pastebėjo Alytuje. Padėti jį sustabdyti pasiųstas dar vienas policijos ekipažas. Anot policininkų, persekiojimo metu Alytaus rajone, ties Poteriūnų kaimu, bandyta bėglį stabdyti, bet jis nepakluso, o užblokavus automobilį latvis iš jo išlipo ir atidengė ugnį į pareigūnus. Policininkams pavyko išvengti kulkų ir atsišaudant pasislėpti priedangose. Po to įvyko du sprogimai. Užsidegė bėglio ir policininkų automobilis.

Kaip žurnalistams pasakojo policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas, išsisklaidžius dūmams policija pradėjo ieškoti įtariamojo - buvo blokuojama vietovė, paskelbtas planas „Sulaikymas", pasitelktos papildomos pajėgos, rinktinės „Aras", Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, pasienio sraigtasparnis.

Pakėlus droną netoli sprogimo vietos, pievoje, buvo pastebėtas latvio kūnas. Anot komisaro, surasti galimai trys automatai, pistoletas, granatsvaidžiai, keletas karinės paskirties sprogmenų. Spėliojama, ar latvis automobilį susprogdino, įmetęs granatą, ar nuotoliu.

Gerai žinoma, kad karo zonose naudojami ginklai patenka ir į nelegalią apyvartą. Štai britų leidinys „The Telegraph", ką tik citavo svarbią Europolo ataskaitą, kad pasibaigus karui Ukraina gali tapti pasauliniu ginklų kontrabandos centru - organizuotos gaujos gali pasinaudoti mūšio laukuose paliktais ginklais, dronais ir šaudmenimis: „Vis dar nerimaujama, kad Ukraina trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu tampa reikšmingu nelegalių šaunamųjų ginklų ir šaudmenų šaltiniu."

Ataskaitoje primenama, kaip Vakarų Balkanai tapo vienu didžiausių nelegalių ginklų šaltinių pasaulyje po virtinės etninių konfliktų Bosnijoje, Kroatijoje, Serbijoje ir Kosove, kilusių po Jugoslavijos subyrėjimo 1991 m.

Ataskaitoje pažymima, kad didelio masto iš Ukrainos į ES kontrabandos būdu išvežtų ginklų aptikimas išlieka ribotas, bet Ispanijos policija jau atrado įrodymų, kad narkotikų gaujos jais ginkluojasi.

Dar 2022 m. Europolas įspėjo, kad dėl šaunamųjų ginklų ir sprogmenų plitimo Ukrainoje gali padidėti jų skaičius į ES per nusistovėjusius kontrabandos maršrutus ar internetines platformas.

Ar atsižvelgiama į tokius įspėjimus? - „Vakaro žinios" teiravosi Policijos departamento. „Europolo ataskaitos visuomet vertinamos ir į jas yra atsižvelgiama", - tvirtino R.Matonis.

Komentuoja Policijos departamento Patariamosios kolegijos narys, buvęs generalinis policijos komisaras Vytautas GRIGARAVIČIUS:

Manau, kad tas granatos susprogdinimas yra epizodinis, atsitiktinis atvejis. Neturiu informacijos, kad Lietuvoje būtų padidėjęs jautrumas šioje srityje, kad būtų kilusi didesnė įtampa dėl nelegalių ginklų ar sprogmenų padaugėjimo. Man atrodo, kad to nėra.

Neturiu duomenų, kad karo Ukrainoje kontekste ši rizika būtų padidėjusi. Pavyzdžiui, JAV ir Vakarų Europos valstybėse ginklai ir sprogmenys kelia didelę problemą - beveik kiekvieną savaitę įvyksta incidentų: kas nors šaudo, sprogdina. Lietuvoje kol kas dėl to ramu.

Žinoma, yra nelegaliai atvežtų ginklų, kuriuos naudoja organizuoto nusikalstamumo struktūros. Buvo atvejis, kai buvo pasisavinti ginklai iš Ginklų fondo. Gal istorijoje yra ir žymesnių nutikimų, bet tai buvo.

Apibendrinant - nemanau, kad dėl neteisėtų ginklų Lietuvoje didelė problema. Kol kas.

Komentuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs policijos komisaras Vitalijus GAILIUS: 

Jeigu nelegalūs ginklai ar sprogmenys panaudojami, tai rodos, kad yra papildomos rizikos. Tyrimas turėtų parodyti, ar ta granata yra susijusi su šių dienų kariniuose konfliktuose naudojamais sprogmenimis, iš kur atsirado, atsakyti į kitus svarbius klausimus.

Nelegali ir šešėlinė ginklų bei sprogmenų apyvarta yra visuomet didžioji rizika - bet kurią dieną gali iššauti. Mes šiandien turime ne vieną atvejį, kai nusikaltimai įvykdomi su iš nelegalios apyvartos kilusiais ginklais. Dėmesys šiai problemai turėtų būti ne proginis, o nuolatinis.

Esu minėjęs, kad galbūt pribrendo laikas laikinai amnestijai - tai suveikia ir ginklai išimami iš nelegalios apyvartos. Tačiau tai Policijos departamento kompetencijos klausimas, ar dabar reikia tokios priemonės.

Taip pat manau, kad po tam tikro rizikos etapo - kalbėjome apie vykstantį karą, galimai padidėjusią ginklų kontrabandą - reikalingas suaktyvėjęs teisėsaugos darbas šioje srityje, ypatingai koncentruotos kriminalinės žvalgybos pajėgos. Ne planai tiria nusikaltimus, o žmonės. Matyt, reikia koncentruotis į kompetencijas ir pavedimų formavimą.