1 nuotr.Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro Atliekų rūšiavimo sandėlyje teleskopiniu krautuvu pagalbinį darbuotoją pervažiavusį darbininką teismas išteisino dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.
Teismas pavedė prokuratūrai aiškintis, ar dėl nelaimės nėra atsakingas pats darbdavys.
Šiaulių apylinkės teismas pranešė, kad priėmė išteisinamąjį nuosprendį byloje dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. G. U. išteisinus, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
G. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. kovo 15 d. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro Atliekų rūšiavimo sandėlyje, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, vairuodamas teleskopinį krautuvą ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir pervažiavo pagalbinį darbininką M. V. Jis dėl patirtų sužalojimų mirė.
Teismo vertinimu, kaltinamasis neturėjo realios galimybės pastebėti ar numanyti pavojų keliančias aplinkybes. Kaltinamasis G. U. buvo įsitikinęs, kad krautuvu važiuoti atbuline eiga yra saugu, nes krautuvo pavojingoje zonoje (jam iš dešinės), krautuvo nematymo zonoje, nėra kitų pagalbinių darbininkų, kurių sveikatai galėtų kilti grėsmė.
Kaip paskelbė teismas, kaltinamasis nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai ir važiuodamas atbuline eiga nenumatė tokių padarinių. Kaltinamasis ir negalėjo to numatyti dėl byloje nustatytų krautuvo nematymo zonų.
„Kaltinamasis G. U. negalėjo numatyti, kad prie sienos stovėjęs pagalbinis darbuotojas M. V., kaltinamajam tvarkant atliekas (krautuvu judant pirmyn ir atgal), pažeis jam nustatytus darbų saugos ir darbuotojo sveikatos reikalavimus, ir staiga įeis į dirbančio krautuvo pavojingą zoną, nesisaugos atbuline eiga judančio krautuvo ir nesilaikys nuo jo saugaus atstumo, dėl ko bus kliudytas, partrenktas, pervažiuotas ir mirtinai sužalotas“, – sako išteisinamąjį nuosprendį paskelbusi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė.
Teismas nustatė, jog dėl krautuvo nematymo zonų kaltinamasis negalėjo matyti staiga į pavojaus zoną įžengusio pagalbinio darbuotojo. Aplinkybes apie egzistuojančias nematymo zonas pagalbinis darbininkas žinojo.
Kaltinamajam krautuvu tvarkant atliekas, pagalbinis darbininkas M. V. negalėjo vykdyti savo tiesioginio darbo įrenginyje – iš mišrių komunalinių atliekų atskirti ir ardyti didžiąsias atliekas. Nustatytu atveju, pagalbinis darbuotojas sandėlyje turėjo eiti jam laisvu keliu, neįeiti į dirbančio krautuvo pavojingą zoną ir ypač saugotis jam judant atbuline eiga.
Nagrinėdamas šią bylą teismas nustatė, kad VšĮ „ŠRATC“ Atliekų rūšiavimo sandėlyje iki tiriamo įvykio nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas ir centro dokumentuose nebuvo reglamentuota, kaip užtikrinti Atliekų tvarkymo angare dirbančių pagalbinių darbininkų saugą, kai tuo pat metu angare dirba teleskopinis krautuvas.
Teismo vertinimu, byloje nustatyta darbo tvarka nebuvo pakankama užtikrinti Atliekų tvarkymo angare dirbančių pagalbinių darbininkų saugą ir tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.
Įvykio metu VšĮ „ŠRATC“ teleskopiniam krautuvui ir pagalbiniam darbininkui nebuvo draudžiama dirbti vienu metu toje pačioje vietoje, tačiau pagalbiniam darbininkui buvo nustatyta pareiga saugotis mechanizmo – nestovėti arti jo, laikytis mažiausiai 2 metrų atstumo, nebūti krautuvo veikimo zonoje, akcentuota pareiga saugotis atbuline eiga judančio mechanizmo. Saugos darbo taisyklės žuvusiajam buvo žinomos, nes pagal jas jis buvo tinkamai instruktuotas.
„Bylos duomenys patvirtina, kad M. V. buvo žinoma ir tai, kad teleskopiniam krautuvui dirbant ir judant, ypač atbuline eiga, vairuotojui atsiranda nematymo zonos. Teismo vertinimu, M. V. buvo neatsargus, nedėmesingas ir pažeidė instrukcijas“, – rašoma teismo pranešime.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje byloje teismas sprendė ne darbdavio (VšĮ „ŠRATC“) teisinės atsakomybės klausimą, o darbuotojo G. U.
Teismas pranešė prokurorui, kad nagrinėjamu atveju prokuroras savo iniciatyva turėtų spręsti klausimą, ar nėra pagrindo atnaujinti ikiteisminį tyrimą darbdavio atžvilgiu, paaiškėjus esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.
