Mergaitės pagrobimo Kaune byla: Filipavičiui skyrė 20 metų kalėti

Turės atlyginti ir žalą

Uždaruose posėdžiuose išnagrinėjęs 9 metų mergaitės pagrobimo bylą Kauno apygardos teismas penktadienį 44 metų G.Filipavičiui skyrė 20 metų kalėti. Tokios laisvės atėmimo bausmės prašė ir prokuroras Mindaugas Sabaitis.

Teismas informavo, kad tik tokio dydžio reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams ir atspindėti padarytų veikų pavojingumo bei kaltinamojo asmenybės sudėtingumo laipsnį.

Pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies. G.Filipavičius turės atlyginti vaikui 70 tūkst. eurų, vaiko tėvams - po 15 tūkst. eurų neturtinę žalą. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista apie 765 eurų gydymo išlaidų. Kaip skelbta, G.Filipavičiui vaiko vardu buvo pateiktas 200 tūkst. eurų ieškinys, tėvai pareiškė po 50 tūkst. eurų ieškinius.

Anot teismo, kaunietis pripažintas kaltu padaręs 10 nusikalstamų veikų. Nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaip rašė „Vakaro žinios", kaunietis kaltintas net 13 nusikalstamų veikų. Pernai sausį jam priklausančiame garaže, pritaikytame gyventi, kur ir buvo laikoma mergaitė, sulaikytas vyras iš pradžių buvo įtartas tik dėl trijų nusikaltimų.

Vėliau prokuratūra yra informavo, kad G.Filipavičiui be mergaitės pagrobimo inkriminuojama ir nežymus sveikatos sutrikdymas, laisvės atėmimas, plėšimas (nukentėjusiosios daiktų užvaldymas), disponavimas šaunamuoju ir nešaunamuoju ginklu. Vis dėlto detali informacija apie kaltinimus, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės lieka nežinomos, nes saugomi vaiko interesai.

Bylos medžiagą sudaro 15 tomų.

Prašė mažesnės bausmės

Kaltinamojo advokatas Aleksandras Pocius po baigiamųjų kalbų „Vakaro žinioms" tvirtino, kad teisingumui įvykdyti pakaktų G.Filipavičių įkalinti 7 metus: „Žmogus teisiamas pirmą kartą, visiškai prisipažino, gailisi, todėl maksimali bausmė - neproporcinga. Visuomenės siekis turėtų būti ne tik pasodinti į kalėjimą, bet ir paveikti asmenį - įvykdyti teisingumą. Galų gale nukentėjusieji nori, kad jiems atlygintų didžiulę žalą. Kaip tai įvyks, jei nuteistasis tiek ilgai bus kalėjime? Akivaizdu, kad tam jis neturės galimybės."

Advokatas pažymėjo, kad pagal teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą G.Filipaviučius įvykio metu ir po to buvo pakaltinamas ir galėjo suvokti savo veiksmus: „Jis teisme tvirtino, kad sveiku protu nesuvokiama, kodėl taip padarė."

Automobilių remontu vertęsis G.Filipavičius iki šiol suimtas. Šių metų sausį atvežtas į teismą Filipavičius visų atsiprašė dėl nusikaltimo: „Negalvojau, kad taip gausis".

Kaltinamasis negalėjo atsakyti, kiek planavo laikyti vaiką. G.Filipavičius tvirtino, kad bloga darantis suprato per vėlai, teigė mergaitės nepažinojęs. Į klausimą, kodėl nepaleido vaiko iškart, jis atsakė, kad „nesigavo", o mergaitė paleisti neprašė.

Atgaila nepatikėjo

„Vaiko pagrobimu laikomi tyčiniai neteisėti veiksmai, kurių turinys - mažamečio paėmimas iš tėvų, globėjų ar vaikų įstaigos žinios ir perkėlimas į kitą vietą, turint tikslą laikyti jį savo nuožiūra. Baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju nesiejama nei su konkrečiu pagrobimo tikslu, nei su jo trukme ar padariniais - nusikaltimas laikomas baigtu nuo faktiško paėmimo momento, kai veikiama prieš teisėtą vaiko atstovų valią ar be jų žinios. Šios normos saugomas gėris - ne tik paties vaiko laisvė ir saugumas, bet ir tėvų ar globėjų teisėti interesai. Todėl kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog asmuo suvokė atliekantis neteisėtą mažamečio paėmimą ir to siekė, nepriklausomai nuo deklaruojamų motyvų ar tikslų", - komentavo teismas.

Pažymėta, kad G.Filipavičius veikė tiesiogine tyčia: suvokė veikos pavojingumą, numatė padarinius (vaiko atskyrimą nuo tėvų) ir jų norėjo.

Nors jis pripažino kai kurias faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau jo parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, juose atsispindėjo siekis sumenkinti savo atsakomybę ir pateisinti padarytus veiksmus. Dėl to teismas, konstatavo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas kaltinamojo deklaruojamo gailėjimosi nelaikė nuoširdžiu.

Sėkmingai išvadavo

„Vakaro žinios" primena, kad visuomenę sukrėtęs nusikaltimas įvyko šių metų sausio 7 d. Kaune. Sekmadienį vakarop mergaitė išėjo iš namų ir negrįžo, nebeveikė jos mobiliojo ryšio telefonas. Kaip paaiškėjo, vaikas buvo pagrobtas automobiliu iš viešojo transporto stotelės Chemijos gatvėje. Ieškant mergaitės gausioms policijos pajėgoms talkino Raudonojo Kryžiaus atstovai, šauliai ir šimtai savanorių, ūžė ir socialiniai tinklai. Buvo paskelbta ir tarptautinė paieška.

Lietuva atsikvėpė, kai antradienio vėlų vakarą įvyko sėkminga išvadavimo operacija. Į gyventi pritaikytą garažą Technikos gatvėje, kur buvo laikomas vaikas, patekę „Aro" pareigūnai per akimirką uždėjo antrankius G.Filipavičiui. Sulaikymo metu jis nesipriešino. Kaip tvirtino pareigūnai, mergaitė buvo guvi.

Tuometinis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad nusikaltimas pakankamai kvalifikuotai įvykdytas: „Vaiko pagrobimas, privažiavimas, jo elgesys įvykio vietoje, tolimesni veiksmai, tam tikra infrastruktūra, kuria naudojosi."

Anot policijos, tyrimo sėkmę lėmė ir išskirtinis miesto vaizdo kamerų tinklas ir pan.

Užgulė nauji įtarimai

Advokatas patvirtino, kad G.Filipavičių gina ir kitoje byloje, kurioje nukentėjusiomis laikomos dvi pilnametės moterys. Kaip skelbta, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto laisvės atėmimo seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, nukentėjusiais pripažinti du pilnamečiai asmenys, o G.Filipavičiui pareikšti įtarimai.

Galimi nusikaltimai galėjo būti įvykdyti Kauno garažuose, pritaikytuose gyventi, dar prieš vaiko pagrobimą. Apie tai pareigūnai sužinojo, išanalizavę rastus vaizdo įrašus. Tuomet tyrimas buvo atskirtas nuo mergaitės pagrobimo bylos.