Istorinės bylos „Admiral“ tęsinys: dėl PVM sukčiavimo galėjo būti padaryta beveik 300 mln. eurų žala

Europos prokuratūra pranešė, kad su Europos Sąjungos (ES) skirtingų šalių teisėsaugos pareigūnais, tiria didelio masto sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčių (PVM) schemą. Net 16 šalių, tarp jų ir Lietuvos, teisėsaugos pareigūnai išaiškino, kaip įtariama, platų nusikalstamą tinklą, kurio nariai, vengdami PVM ir kitų mokesčių, užsiėmė populiarių elektroninių prekių prekyba per internetines platformas.

Prokuratūra įtaria, kad daugiau nei 400 įmonių dalyvavo šioje galimoje sudėtingoje sukčiavimo schemoje, kuri, kaip manoma, taip pat buvo panaudota pajamoms, gautoms iš prekybos narkotikais, įvairių rūšių elektroninių nusikaltimų ir investicinio sukčiavimo, plauti.

Vienu metu vakar buvo atlikta daugiau nei 350 kratų ir tyrimo priemonių Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Ispanijoje.

Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje sulaikyti 32 asmenys.

Per kratas teisėsauga paėmė didžiulius kiekius dokumentų ir skaitmeninių įrodymų, smulkių elektroninių prietaisų (pvz., mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, ausinių), kurių vertė viršija 47,5 mln. eurų, kelis prabangius automobilius ir 126 965 eurus grynųjų pinigų. Be to, buvo įšaldytos 62 banko sąskaitos, kurių vertė viršija 5,5 mln.

Lietuvoje sulaikė du vyrus

Kaip šiandien pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNNT), Lietuvoje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės apimties mokesčių vengimo, neteisingų duomenų apie pajamas teikimo, didelio masto sukčiavimo, pinigų plovimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisėtos juridinio asmens veiklos. Jam vadovauja Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje.

Koordinuojant veiksmus su kitų valstybių teisėsaugos institucijomis bei Europos prokuratūros prokurorais lapkričio pabaigoje gausios pareigūnų pajėgos atliko virš 20 kratų Vilniuje, Kaune ir kitose vietose, kurių metu buvo paimti tyrimui reikšmingi daiktai, kompiuterinė technika, taip pat aptikti galimai organizuotos grupės narių naudojami prekių sandėliai, kuriose buvo vykdomas prekių perpakavimas ir išsiuntimas į kitus sandėlius arba pirkėjams.

Dėl Lietuvoje sulaikytų dviejų įtariamųjų Europos deleguotasis prokuroras kreipėsi į teismą dėl griežčiausių kardomųjų priemonių skyrimo. Vienam iš jų skirtas suėmimas, kitam uždėta elektroninė apykojė. Bendrovių sąskaitoms bei įtariamųjų turtui, kurio bendra vertė siekia daugiau nei 2 mln. eurų, pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Suma dar gali keistis.

Žalą Lietuvai tikslina

Pareigūnai įtaria, kad organizuota grupė, kurios sudėtyje kartu su Latvijos bei kitų šalių gyventojais veikė ir lietuviai, įsteigė daugybę fiktyvių įmonių Baltijos šalyse, kurios buvo panaudotos beveik visą Europos teritoriją apimančioje sudėtingoje fiktyvioje prekių tiekimo grandinėje.

Tyrimo duomenimis, „dingusių prekeivių" ir kitas įmones įtariamieji naudojo įformindami didelės vertės kompiuterinės įrangos, mobiliųjų telefonų, smulkiosios buitinės elektronikos pirkimo pardavimo sandorius, tačiau iš pardavimo per internetines platformas gautų lėšų niekur neapskaitydavo ir nedeklaruodavo, kaip to reikalauja teisės aktai. Pareigūnai skaičiuoja, kad bendrai prekių galėjo būti parduota už 1,48 mlrd. eurų.

Šiuo metu nustatyta, kad bendrai ES valstybių biudžetams dėl šios įtariamos nusikalstamos veikos galėjo būti padaryta beveik 300 mln. eurų žala.

Pareigūnai įtaria, kad organizuotos grupės nariai Lietuvoje įsteigė ir naudojo mažiausiai devynias bendroves. Preliminariais skaičiavimais, vien jų padaryta žala ES šalių narių biudžetams sudaro apie 40 mln. eurų. Didžiausios žalos padarytos Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Nyderlandų biudžetams. Lietuvos biudžetui padaryta žala tikslinama.

Pratęsė istorinę bylą

Ši byla pavadinta „Admiral-2". Kaip rašė „Vakaro žinios" , 2022 m. pabaigoje Europos prokuratūra pranešė apie tarptautinę operaciją „Admiral" dėl įtartos sudėtingos PVM sukčiavimo schemos parduodant populiarias elektronines prekes.

Tuomet atskleistas, kaip manoma, didžiausias kada nors ES paaiškėjęs PVM „karuselinis" sukčiavimas. Skaičiuota preliminari žala - 2,2 mlrd. eurų.

Kratos atliktos iškart net 14-oje valstybių, tarp jų - ir Lietuvoje atlikta daugiau nei 200 kratų, sulaikyti įtariamieji. Įtarta, kad mūsų šalyje per finansines platformas galėjo veikė užsienio piliečiai.

Kaip dabar nurodė Europos prokuratūra, sugebėta nustatyti ryšį tarp asmenų bei įmonių, įtariamų „Admiral" tyrime, ir galimo nusikalstamo sindikato, įsikūrusio Baltijos šalyse. Duomenys rodo, kad jis galimai veikė taip pat, naudojo iš dalies tą pačią organizaciją bei infrastruktūrą, kaip ir įtariamieji „Admiral" tyrime.

Remiantis Europolo vertinimais, PVM „karuselinis" arba „dingusio prekiautojo" sukčiavimas yra pelningiausias nusikaltimas ES, dėl kurio valstybės narės kasmet patiria apie 50 mlrd. eurų mokestinių nuostolių.

Vykdant schemą prekės ir pinigai juda ratu iš vienos šalies į kitą, tarp žemynų, o įtrauktos į grandinę įmonės prašo sugrąžinti iš valstybių nepatirtas PVM išlaidas. Iš šios nusikalstamos veiklos gautos pajamos perkeliamos į ofšorines sąskaitas.

PVM „karuselinis" sukčiavimas taip pat išsiskiria tuo, kad gausioje įmonių grandinėje, be fiktyviai įsteigtų bendrovių, dalyvauja ir kiti iš pirmo žvilgsnio sąžiningi tiekėjai, taip pat ir bendrovės, parduodančios prekes internete, tačiau vėliau paaiškėja, kad jos pačios reikalauja iš nacionalinių mokesčių administratorių grąžinti PVM, vėliau už pardavimus gautas lėšas nukreipia į užsienį ir pačios „dingsta", taip pat, įtariama, ir plauna pinigus. Pareigūnai pabrėžia, kad tokia veikla būtų neįmanoma be organizuotų grupių.

Už mokesčių vengimą, kai mokesčių suma viršija 900 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už juridinio asmens įsteigimą ir naudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti griežčiausiai gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą galima griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki septynerių metų.