Kauno teisėją ir advokatus parklupdė 2000 eurų kyšis

Nebematė prekybos poveikiu

Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) antradienį atmetė buvusio teisėjo 66 metų R.Grigo skundą, kuriuo buvo prašoma išteisinti dėl kyšininkavimo. Advokatai 68 metų B.Liatukas, jo dukra Matilda Liatukaitė ir eksteisėjo sūnus T.Grigas liko nuteisti dėl tarpininkavimo susitariant perduoti ir perduodant dalį kyšio, tačiau nusikratė kaltės dėl prekybos poveikiu.

Kaip rašė „Vakaro žinios", pernai balandį Panevėžio apygardos teismas dėl kyšio paėmimo eksteisėjui skyrė 40 tūkst. eurų, o dėl papirkimo ir prekybos poveikiu T.Grigui - 29,8 tūkst. eurų, laikinai iš praktikuojančių advokatų sąrašo išbrauktiems B.Liatukui ir M. Liatukaitei - po apie 10 tūkst. eurų baudas.

R.Grigas buvo vienas iš seniausiai Kauno apylinkės teisme dirbusių teisėjų - teisėjavo nuo 1999 m. Jis specializavosi baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose.

Šiame teisme 1996-2020 m. baudžiamąsias bylas nagrinėjo ir B.Liatukas. Vėliau jis tapo advokatu.

Perdavė tik tūkstantį

Bylos duomenimis, kyšis teisėjui buvo duotas už tai, kad Kaune dirbančios M.Liatukaitės ginamajam apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje būtų sutrumpintas vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminas nuo metų iki 3 mėnesių.

Apygardos teismas nustatė, kad R.Grigo papirkimą inicijavo M.Liatukaitė kartu su savo tėvu, o pastarasis, pasinaudodamas pažintimis, žadėjo perduoti kyšį. Kitos Kauno advokatės (dabar mirusios) kontora turėjo bendradarbiavimo sutartį su minėtu teisėjo sūnumi. B.Liatukas su šia kolege susitarė, kad ji kartu su T.Grigu ir perduos pinigus.

Kaip nustatyta, dabar jau mirusi advokatė ir teisėjo sūnus iš 2 tūkst. eurų kyšio sumos pasiėmė po 500 eurų, o 1000 eurų perduoti teisėjui jo darbo vietoje. Tyrimą atlikę pareigūnai tvirtino, kad atliekant kratą namuose R.Grigas bandė suplėšyti kyšį.

Advokatai savo kaltę pripažino visiškai, tačiau buvęs teisėjas ir jos sūnus ją neigė.

Advokatai negavo naudos

Kaip pranešė LApT, konstatuota, kad apygardos teismas pagrįstai R.Grigą pripažino kaltu dėl susitarimo paimti kyšį. Vis dėlto jam sumažinta bauda iki 37,5 tūkst. eurų, kadangi teisėjas veikė vienas, o ne - bendrininkų grupe.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad siekę papirkti teisėją nuteistieji veikė tik kaip tarpininkai susitariant dėl kyšio davimo ir jį perduodant - patys už kyšį nepažadėjo paveikti teisėjo, kad jis priimtų kitiems asmenims palankius sprendimus, todėl nebuvo prekybos poveikiu.

LApT atsižvelgė į tai, kad B.Liatukas ir M.Liatukaitė kyšininkavimo veiksmus atliko, siekdami padėti savo klientui, kuris grasinosi nusižudyti, jei nebus sutrumpintas teisės vairuoti atėmimo terminas, ir iš šios nusikalstamos veikos patys negavo jokios asmeninės naudos. Jiems baudos sumažintos iki 7500 eurų.

Lietuvos advokatūra „Vakaro žinias" informavo, kad rugsėjo 24 d., Advokatų tarybos posėdžio metu, bus svarstomas klausimas dėl jo ir M.Liatukaitės išbraukimo iš advokatų sąrašo.

T.Grigui skirta bauda palikta nepakeista. Kaip rašė „Vakaro žinios", šią vasarą dėl prekybos poveikiu Kaune kitoje byloje jam skirta 2,5 metų laisvės atėmimo bausmė. Privalomai jis turi kalėti pusę metų, o likusios bausmės dalies vykdymas atidėtas 3 metams. Nuosprendis byloje, kurioje nuteisti šeši žmonės, yra apskųstas.

Nieko nepešė

Kaip rašė „Vakaro žinios", prokuratūra buvusio teisėjo ir advokatų bylą teismui perdavė 2022 m. kovą Kauno apygardos teismui. Vis tik šis kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl jos perdavimo kitam apygardos teismui. Taip siekta išvengti abejonių dėl nešališkumo. Įvertinta ir tai, kad tuometinius teisėjus B.Liatuką ir R.Grigą siejo kolegiški ryšiai ir su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjais, o atskirais laikotarpiais jų didžioji dalis netgi buvo kolegos su R.Grigu.

Korupcijos skandalas Kauno teisme driokstelėjo 2021 m. rudenį. Po to prezidentas Gitanas Nausėda atleido R.Grigą iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo.

Kaunietis pateikė ieškinį šalies prezidento kanceliarijai, Teisėjų tarybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio priteisimo, tačiau nieko nepešė.

Anot LApT ankstesnio sprendimo, R.Grigas leidosi į dviprasmiškus pokalbius su sūnumi dėl galimybės už atlygį priimti palankų teismo sprendimą, leido susidaryti įspūdį, jog atitinkami asmenys gali daryti įtaką jo sprendimams, priėmė pinigus, kuriuos sūnus pakišo po jo darbo stalviršiu, juos slėpė ir norėjo sunaikinti