Nuosprendis sukrėtusioje pedofilijos byloje – Kristijonui Bartoševičiui skyrė laisvės atėmimą

Prokuroras siūlė įkalinti ilgiau

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija ketvirtadienį paskelbė, kad buvusiam Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariui 37 metų K.Bartoševičiui dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

Jis pripažintas kaltu dėl visų pareikštų kaltinimų. Priteista neturtinė ir turtinė žala: didžiausia suma 14 tūkst. eurų - prievartautam vaikui.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis teismo prašė K.Bartoševičių įkalinti 10 metų, o po jos atlikimo 5 metus uždrausti dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, kuri susijusį su mažamečiais ar nepilnamečiais.

Kaltinamojo advokatas Olegas Šibkovas prašė K.Bartoševičių išteisinti arba atnaujinti jo bylos nagrinėjimą, nes esą nepakankamai ištirti įvykiai.

Pats K.Bartoševičius kaltę neigė. Jis savo paskutinį žodį teisme sakė daugiau kaip tris su puse valandos - per du posėdžius. Po to žurnalistams kaltinamasis komentavo, kad daugelį dalykų kalboje grindė moksliniais faktai bei tyrimais, o byloje esą yra daug baltų dėmių, neapklaustas vienas iš svarbiausių liudytojų ir kt.

Po teismo verdikto jis sakė, kad išteisinantis nuosprendis nepatenkintų dalies visuomenės lūkesčio, apkaltinamasis - neatspindi realybės.

Teismo posėdžiai buvo nevieši. Nuosprendis gali būti skundžiamas.

Tyrimas užtruko

Kaip rašė „Vakaro žinios", byloje nukentėjusiais nurodyti keturi vaikai, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais. Prokuratūra skelbė, kad K.Bartoševičius kaltinamas dėl dviejų epizodų - vaiko, kai jis buvo mažametis ir nepilnametis, seksualiniu prievartavimo.

Buvusiam parlamentarui pateikti kaltinimai ir dėl keturių seksualinio tvirkinimo epizodų nukentėjusiajam esant jaunesniam negu 16 metų. Taip pat yra keturi epizodai dėl sveikatos sutrikdymo.

„Tvirkinamaisiais ir seksualinio prievartavimo veiksmais šiems nepilnamečiams ir mažamečiams padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas", - yra tvirtinusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Koks nukentėjusiųjų amžius, lytis, kur ir kada galėjo būti įvykdyti nusikaltimai neatskleidžiama, nes griežtai saugomas vaikų konfidencialumas. Tačiau pastebėta, kad veiksmai galėjo vykti ilgiau nei metus. Prokuratūros teigimu, nusikaltimai padaryti K.Bartoševičiui būnant Seimo nariu.

Rezonansinis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2022 m. lapkričio 15 d. Anot N.Grunskienės, , tyrimas užtruko, nes reikėjo laukti specialistų išvadų.

Bandė nušalinti teisėją ir prokurorą

2023 m. liepą byla pasiekė teismą. Ją pradėjo nagrinėti spalį. Kaltinamojo advokatas bandė siekti, kad byla būtų perkelta į Vilniaus apygardos teismą, nes K.Bartoševičius gyvena sostinėje - „dėl visų proceso dalyvių patogumo."

Proceso metu O.Šibkovas nesėkmingai pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkui Valdui Ciesiūnui. Advokatas aiškino, kad teisėjas - šališkas kaltinamojo ir gynėjo atžvilgiu.

Dar vėliau K.Bartoševičiaus gynėjas bandė nušalinti prokurorą - motyvavo tuo, kad teisme paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, susijusioms su proceso dalyvių veiksmais, yra tikslinga apklausti D.Skrebiškį kaip liudytoją. Tačiau teismas atmetė šį prašymą.

Taip pat buvo reikštas ne vienas prašymas dėl papildomų duomenų gavimo, kaip papildomus liudytojus teismas išklausė K.Bartoševičiaus mamą ir seserį ir kt.

Atostogavo Italijoje

Teismas penkis kartus pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą K.Bartoševičiaus lėšoms, esančioms banke - šiuo metu iki lapkričio 27 d. Anot teisėjo V.Ciesiūno, to netaikant gali būti apsunkintas galimos žalos išieškojimas.

Vis tik pernai vasarą kaltinamajam leista netgi paatostogauti Italijoje, nors tam prieštaravo prokuroras ir nukentėjusiųjų atstovės. Šiemet nuo birželio 8 d. K.Bartoševičius norėjo mėnesį pakeliauti po Lenkiją ir Rumuniją. Šį kartą teismas prašymą atmetė, nes kaltinamojo grįžimo į Lietuvą laikas beveik sutapo su nuosprendžio paskelbimo data.

Nutekino informaciją?

Galimos pedofilijos skandalas praeitos kadencijos Seimo valdančiuosius supurtė 2023 m. pradžioje. Kaip rašė „Vakaro žinios", sausio 23 d. (pirmadienį) generalinė prokurorė raštu kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen prašydama inicijuoti neeilinės Seimo sesijos sušaukimą, kurios metu būtų kreipiamasi dėl leidimo patraukti vieną parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises.

Vis tik Seime dėl K.Bartoševičiaus klausimo nebereikėjo prakaituoti, nes prieš pat prokuratūros išplatintą pranešimą nuskambėjo žinia, kad jis atsisako mandato. Vėliau paaiškėjo, kad K.Bartoševičius prašymą atsiuntė dar sausio 20 d. (penktadienio) vakare, būdamas komandiruotėje Čilėje. Apie tai, kad jam pateikti įtarimai, viešai buvo pranešta 2023 m. vasario 1 d.

Seimo opozicija bei žurnalistai kėlė abejones, kad K.Bartoševičius galėjo būti kolegų perspėtas skubiai trauktis iš Seimo tam, kad jo pavardė nebūtų paviešinta.

Prokuratūra nusprendė galimo informacijos nutekinimo aplinkybių netirti, nes nematė pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo duomenys buvo atskleisti ir taip galėjo būti pakenkta jo atlikimui bei jo eigai.

Tuomet prezidentas Gitanas Nausėda komentavo, kad TS-LKD galėjo nuo pat pradžių į viską atsakyti ir, ko gero, ta krizė nebūtų besirutuliojusi toliau.

Ryškus personažas

K.Bartoševičiaus į Seimą buvo išrinktas pagal TS-LKD sąrašą, dalyvavo Kultūros ir Ateities komitetų veikloje, priklausė Priklausomybių prevencijos komisijai. Atlikti ryškų šuolį daugiamandatės apygardos sąraše, matyt, jam padėjo ir televizijos humoro laidose sukurtas milijonieriaus „Mėslitos" direktoriaus Sauliaus Poškos personažas.

Prieš tapdamas Seimo nariu jis ne vienoje mokykloje dirbo ekonomikos mokytoju, 2012-2020 m. buvo berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas" direktorius.