Mergaitės pagrobimas – vis dar po uždanga

Nauji įtarimai - negalutiniai

Po Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Rimo Bradūno trečiadienį surengtos spaudos konferencijos dėl sausio pradžioje Kaune pagrobtos 9 metų mergaitės visuomenei iškilusių mįslių nesumažėjo. Pareigūnas iškart pažymėjo, kad išsamumas nelabai suderinamas su atskirų baudžiamojo proceso dalyvių interesais: „Ikiteisminio tyrimo metu pasiekti tam tikri rezultatai. Atskleisti tam tikrus duomenis išsamiai pakankami problematiška siekiant užtikrinti tam tikras asmenų teises ir teisėtus interesus."

R.Bradūnas patvirtino anksčiau žurnalistams nutekėjusią informaciją, kad mergaitės pagrobimu įtariamas Kauno gyventojas 42 metų Gediminas Filipavičius: „Asmuo apklaustas kaip įtariamasis. Šiuo metu jam inkriminuojamos trys nusikalstamos veikos. Būtent dėl vaiko pagrobimo, tačiau dėl tam tikrų priežasčių negaliu atskleisti kitų veikų turinio, negaliu atskleisti net nusikalstamų veikų dispozicinių duomenų."

Jis priminė, kad šiuo atveju koncentruojamais į nepilnamečių teisių apsaugą. Šiame tyrime nustatyti trys nukentėjusieji - mergaitė ir tėvai. Vis tik prokuroras pabrėžė, kad nauji įtarimai nėra galutiniai, nes šiuo metu dar negauti visi duomenys.

„Kol negavome išsamių duomenų, negalime formuluoti ir galutinių įtarimų. Bet, manau, kad tai bus padaryta artimiausiu metu ir jie bus pateikti", - aiškino R.Bradūnas.

Jis patikino, kad numatytos bausmės už inkriminuojamus naujus nusikaltimus nėra griežtesnės nei už vaiko pagrobimą.

Ginklai buvo atimti anksčiau

Prokuroras nurodė, kad G.Filipavičius naudojasi įtariamojo teise neduoti parodymų, o mergaitė yra apklausta. Pareigūnai dar negali pasakyti, ar pagrobimas buvo spontaniškas ar suplanuotas.

Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl vyro psichinės būklės įvertinimo būtinybės. Be to, aiškinamasi, kaip įtariamajam buvo atsiradusi mėlynė po akimi.

Prokuroro nuomone, duomenys apie rastus G.Filipavičiaus garaže daiktus greičiausiai nebus atskleisti, tačiau pastebėjo: „Jeigu matysime, kad ikiteisminio tyrimo sėkmei tai nekenkia ir tai nepažeidžia arba negali pažeisti nukentėjusių asmenų interesų - matyt, tas klausimas bus sprendžiamas."

Paaiškėjo, kodėl mergaitės išlaisvinimo metu pas G.Filipavičių nebuvo rasti šaunamieji ginklai, nors leidimas jiems buvo išduotas. „Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo, tyrimas nutrauktas. Būtent tame tyrime buvo priimtas sprendimas iš įtariamojo paimti ginklus", - nurodė R.Bradūnas.

Jo žiniomis, iš G.Filipavičiaus pernai paimti savigynai skirtas pistoletas, dujinis ir ,matyt, pneumatinis ginklai.

Sieja su autizmo „gydytoju"

Prokuroras priminė, kad vyksta dar vienas ikiteisminis tyrimas, galimai turintis sąsajų su G.Filipavičiumi dėl siūlyto vaikų gydymo nuo autizmo. Šiame tyrime nukentėjusių kol kas nėra.

Kaip rašė „Vakaro žinios", praeitą savaitę Generalinė prokuratūra paskelbė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai prieš nepilnametį (-ius) vykdytos seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Viešoje informacinėje erdvėje pasirodė pranešimai apie tai, kad maždaug prieš metus galimai gydytoju apsimetantis vyras socialiniuose tinkluose siūlė gydyti 2-5 metų vaikus nuo autizmo prisilietimais.

Prašo švelnesnių priemonių

Trečiadienį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas G.Filipavičiaus skundas dėl suėmimo.

Vyras prašo skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Jis buvo suimtas po vaiko išlaisvinimo.

Kaip rašė „Vakaro žinios", nuo sekmadienio ieškotą mergaitę antradienį apie 23 val. pavyko rasti gyventi įrengtame Kauno garaže. Į jį įsilaužę pareigūnai rado mergaitę ir G.Filipavičių.

Kaip nurodė policija, įtariamasis nėra vaiko pažįstamas ar artimas asmuo.

Mergaitė apžiūrėta Kauno klinikose. Kaip tvirtino policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, ji buvo guvi, kalbėjo.

Kaunietis anksčiau nebuvo teistas. Jis baustas už aplinkosauginius, Kelių eismo taisyklių ir kt. pažeidimus. Kaip skelbiama, pernai rugsėjį jis dalyvavo nuskambėjusiame konflikte su Karmėlavos gyventojais dėl galimai neteisėtai kertamo miško, kaip įtariama, nesant statybos leidimo nukasamo šlaito ir miške galimai neteisėtai suformuoto namų valdos žemės sklypo link tiesiamo kelio. Dėl to tyrimą atliko prokuratūra.

Komentaras

- Sprendžiant iš komentarų internete dalis žmonių suabejojo, kad mergaitė realiai buvo pagrobta. Jie svarstė, kad nusikaltimas galėjo būti sąmoningai surežisuotas ar net išgalvotas. Kas gali duodi impulsą tokioms „teorijoms"? - „Vakaro žinios" paklausė Seimo nario, buvusio Vidaus reikalų ministro bei policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio.

Įvyko pakankamai sunkus nusikaltimas. Tačiau, matyt, kai kurios abejonės atsiranda, kai institucijos kalba viena, o tie ieškoję ir informaciją teikę žmonės mato, kad tam tikrą sėkmę prisiima viena institucija. Nežinau 100 proc., bet yra šaltinių ir pačioje vidaus struktūroje, kurie aiškiai kalba, kad, matyt, pakankamai greitai atskleisti nusikaltimą padėjo visuomenė.

Bet kai iš oficialių šaltinių girdi dozuotą informaciją, tai atrodo, kad kažkas čia ne taip. Galbūt policijai reikėjo įvardinti konkrečiai, kuri gauta informacija leido kalbėti apie galutinį rezultatą. O dabar pusiau kalba, paskui sako, kad daugiau nebegali kalbėti, nes vyksta ikiteisminis tyrimas. Kaip pradedama taip mėtytis, atsiranda terpė visokioms sąmokslo teorijoms.

Kai tokio rezonansinio, nors ir jautraus, galimo nusikaltimo vietoje sulaikyto įtariamojo pavardė iš pradžių nepaskelbiama, tai irgi gali atrodyti, kad kažkas slepiama.

Aišku, sprendžiant iš viešai paskelbtos informacijos ir kai kurių neoficialų šaltinių man keista, kodėl paieškai iš pradžių nebuvo pasitelkti profesionalai, pavyzdžiui, Viešojo saugumo tarnyba, o savanoriai.

Pats blogiausias dalykas, kai tokiuose tyrimuose atsiranda politinis dėmuo. Kai pamatoma kažkokia sėkmė, tuomet atsiranda labai daug didvyrių, o kol vyksta kruopštus darbas, nei vieno nematome.