Nepranešė apie smurto orderį, bet nubaudė už jo nepaisymą

Skyrė 200 eurų baudą

Kauno apylinkės teismas pranešė, kad tenkino vyro skundą panaikinti policijos pareigūnų skirtą baudą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimo. Tai padaryta, nes nustatyta, kad apie skirtą orderį ir taikomus apribojimus žmogus net nebuvo informuotas.

Bylos duomenimis, pernai rugsėjo 20 d. vyrui buvo paskirtas smurto orderis. Žmogus turėjo laikinai išsikelti iš savo namų ir nebendrauti su pavojų galinčiais patirti asmenimis. Kitą dieną policininkai atėjo patikrinti, kaip laikomasi įpareigojimų, ir rado vyrą namuose. Pareigūnai jam surašė administracinio nusižengimo protokolą. Kitą mėnesį dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimo vyrui skirta 200 eurų bauda.

Nubaustasis teismo prašė sumažinti paskirtą baudą arba visai ją panaikinti. Vyras nurodė, kad apie išduotą smurto orderį sužinojo tik tada, kai į namus atvyko pareigūnai ir surašė protokolą. Pabrėžta ir tai, kad policija tą kartą vyko ne pagal iškvietimą, o vykdydami kontrolę.

Orderis - be žmogaus parašo

Teisme apklausti pareigūnai nurodė, kad žmogus apie smurto orderį buvo informuotas išsiunčiant jam automatizuotą SMS žinutę, todėl prievolė įteikti popierinį dokumentą nekilo. Vis tik nebuvo jokių įrodymų, kad SMS žinutė buvo siųsta ir pasiekė gavėją.

Skelbdamas nutartį teisėjas Arūnas Purvainis teigė, kad nėra jokių duomenų ir įrodymų, jog asmeniui buvo žinoma apie skirtą orderį ir taikomus apribojimus: „Pačiame pareigūnų išduotame smurto orderyje asmens parašo nėra, vyro telefone SMS žinutė rasta nebuvo, taip pat nėra jokių kitų duomenų apie informacijos įteikimą jokiu kitu būdu. Dėl šių aplinkybių padaryta išvada, jog asmuo nežinojo ir nebuvo tinkamai supažindintas su sprendimu dėl smurto orderio išdavimo, todėl negali kilti pareiga laikytis orderyje įtvirtintų draudimų ir įpareigojimų bei atitinkamai, atsakomybė už tokių suvaržymų nesilaikymą."

Sprendimas dar gali būti skundžiamas.

Smurto gali ir nebūti

Kaip rašė „Vakaro žinios", pernai liepą įvestas smurto artimoje aplinkoje orderis - visagalis. Juo remdamiesi policininkai į gatvę iš namų išmeta žmogų net ir naktį. Jis išduodamas, kai nėra pagrindo iš karto pradėti ikiteisminį tyrimą, o galimos aukos šeimoje jaučiasi nesaugiai. Galimas smurtautojas iš namų privalo išsikelti 15 dienų - nesvarbu, kam priklauso būstas.

Policijos departamento duomenimis, pernai skirti 10 747 orderiai 7343 asmenims. Kai kuriems žmonėms ši priemonė taikyta išduoti ne vieną kartą.

Grėsmė nustatoma, kai įvykio aplinkybės atitinka tris ir daugiau klausimyne nurodytų kriterijų. Tačiau jie verčia gūžčioti pečiais ir pačius pareigūnus.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra pasirašiusi įsakymą, kuriuo nustatyta 17 smurto artimoje aplinkoje vertinimo kriterijų. Pavyzdžiui, Pavojų keliantis asmuo (PKA) pareigūnų akivaizdoje elgiasi konfliktiškai; būste arba su bent vienu iš konflikte dalyvaujančių suaugusiųjų gyvena vaikas (-ai); konfliktas įvyko vaiko (-ų) akivaizdoje; pavojų patiriantis asmuo (PPA) ir PKA būste gyvena tik dviese; PPA ekonomiškai priklauso nuo PKA; PPA bijo, kad PKA artimiausiu metu smurtaus ir kt.

Pareigūnų praktika rodo, kad objektyviai vertinant smurto gali ir nebūti, bet tie trys kriterijai labai greitai pritaikomi, jei gyvena nepilnamečiai. Be to, kaimyno ar trečiojo asmens pranešimas gali būti visai nepagrįstas ir pan.

Mato orderio taikymo spragas

Kai kurie teisininkai atkreipia dėmesį apie galimas orderio taikymo spragas. Diskutuojama, ar visais atvejais situacija tiek aiški, kad skubama iškart išduoti orderį, nors įstatymas sprendimui skiria 12 valandų, įspėjama apie galimą proceso formalumą, piktnaudžiavimo galimybę. Pastebima, kad ribojimai gali būti neproporcingi, o orderio apskundimas - užtrukti.

Žinomas advokatas Rimas Andrikis „Vakaro žinioms" yra pabrėžęs, kad bet kurį priimamą įstatymą reikia paruošti gyvenimui - ypač tokį, kuris varžo žmogaus teises ir laisves, nes kitaip pačios geriausios idėjos pavirsta į šlykščiausius atvejus.

„Niekada negalvojau, kad orderius gali išrašinėti policininkai. Prieš akis iškyla kompiuterio ekranas su pliusiukais ir minusiukais, kuriuos reikia spausti. Laimi ne žmogiškas elementas, o klausimynas", - pastebėjo jis.

Komentuoja Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis:

„Nors Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas turigerą tikslą - apsaugoti smurtą galimai patiriančius asmenis, tačiau tuo pačiujis turi ir daug spragų, kurios vis dažniau nagrinėjamos teismuose.

Pasitaiko atvejų, kad skiriant smurto orderius neišvengiamasavivalės, piktnaudžiavimo bei atsitiktinumų, jie skiriami nepaisant teismųsuformuotos praktikos.

Nagrinėdami skundus, susiduriame ir su situacijomis, kaismurto orderiai išduodami nepagrįstai, neteisėtai, nesigilinant į individualiassituacijas, įstatymą taikant visiškai formaliai, apsiribojant tik šabloniškais ir robotizuotais atsakymais proceso dalyviams.

Pasitaiko ir atvejų, kad skiriant smurto orderius neretaiyra pažeidžiamos asmenų teisės ir laisvės, neišvengiama savivalės, piktnaudžiavimo, neatsižvelgiama įteismų formuojamą praktiką ir nesimokoma iš klaidų."