Panevėžio vyskupijai priminta nepilnamečių tvirkinimo istorija

Kunigas V.Kareckas beveik prieš dvidešimt metų buvo nuteistas dėl dviejų mažamečių tvirkinimo ir jam buvo skirta maždaug 1800 eurų bauda. Teismui tuomet nagrinėjo istoriją, kurioje kunigas buvo apkaltintas, jog klasėje kišo rankas po mergaičių kelnaitėmis.

Vėliau į teisėsaugą kreipėsi dar dviejų mergaičių močiutė, kaltindama kunigą mergaičių tvirkinimu, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pats kunigas V.Kareckas tiek tuomet, tiek dabar neigia jam mestus kaltinimus ir iki šiol eina kunigo pareigas.

Nesunkus nusikaltimas

„Vakaro žinių" paklaustas, kodėl tada nenušalino V.Karecko, tuometis Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas sakė, kad pagal tuometinę teisę nepilnamečių tvirkinimas buvo kvalifikuojamas kaip nesunkus nusikaltimas.

Paklaustas, kaip tokią žinią priėmė parapijiečiai, dvasininkas sakė, kad palankiai. „Labai jį žmonės vertino. Žmonės ir protestavo, kad buvo apkaltintas nekaltai. Man tik buvo skaudu, kad jis kategoriškai atsisakė bet kokio kontakto su vaikais. Nebeleisdavo į zakristiją eiti net patarnauti mišioms, sakydamas, kad bus apkaltintas", - „Vakaro žinioms" sakė J.Kauneckas.

Paklaustas, kaip mano, ar kunigas buvo kaltas, vyskupas nebuvo apsisprendęs: „Įsivaizduokite klasę, kur yra 20 mokinių, bet neva jis nepadoriai lietė dvi mergaites. Klasėje, kur yra tiek vaikų, pasirodo, nė vienas nematė to dalyko. Kaip tai suprasti?

Buvo du teismai. Vienas teismas išteisino, kitas pripažino kaltu, bet nesunkus nusikaltimas. Vadinasi, ir teisėjų nuomonė buvo skirtinga. Kai taip skirtingai nusprendžiama, kai svarstomi tokie patys dalykai, sunku tada iš pašalies įvertinti."

J.Kauneckas stebėjosi, kodėl tuomet, kai nusikaltimus padaro dvasininkai, istorijos apie tai primenamos net ir po daug metų. „Dabar visame Vakarų pasaulyje stengiamasi kunigus paniekinti. Jeigu būtų eilinis mokytojas apkaltintas, ar po 18 metų kas keltų tą istoriją? Kunigams ir Bažnyčiai yra padidintas dėmesys", - įsitikinęs vyskupas emeritas.

Vyskupija nepasisakė

Žiniasklaidai priminus šį atvejį, pati Panevėžio vyskupija kol kas viešai nieko nekomentuoja. Tačiau savo poziciją paskelbė Vilniaus arkivyskupija. Cituojamas arkivyskupas Gintaras Grušas prisipažįsta, kad Bažnyčioje šiandien nėra viskas gerai. „Mūsų Bažnyčioje yra problemų. Nusikaltimai turi būti išaiškinti, nukentėjusiems pagelbėta, o nusikaltusieji nubausti. Teisėsauga atlieka savo darbą, ji turi tam visus įrankius. Bažnyčia atlieka tyrimus vadovaudamasi Kanonų teise.

Turime gydyti tas skriaudas, kurias padaro Bažnyčios nariai, kurias padarome vieni kitiems. Deja kartais nutinka, kad esamos žaizdos netinkamu elgesiu tik pagilinamos. Kviečiu kiekvieną Bažnyčios narį, susidūrus su nuskriaustu asmeniu, ne ieškoti jo kaltės, bet žvelgti kaip į mylimą Dievo vaiką, kuriam galbūt reikia pagalbos, išklausymo. Atvirumas, atgaila ir žaizdų gydymas - yra tai, į ką mus kviečia ir popiežius Pranciškus", - sako G.Grušas.

Arkivyskupas taip pat pridūrė, kad Vilniaus arkivyskupijoje kunigams yra išimtos pažymos iš VRM Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, reikalingos dirbti su nepilnamečiais. Tačiau „Vakaro žinios" jau yra išaiškinusios, kad kai baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą išvengė Vilniaus arkivyskupijos kunigas Sigitas Grigas, pažymoje informacijos apie tai arkivyskupija nepamatė. Nors jis ir buvo teisiamas dėl vaikų pornografijos.

Apie nusikaltimus kalba nenoriai

Praktika rodo, kad apie dvasininkų nusikaltimus bažnyčia kalba nenoriai. Štai apie pradėtą tyrimą Vilniaus arkivyskupija viešai paskelbė tik tada, kai istorija ėmė domėtis „Vakaro žinios". O juk kunigas S.Grigas jau anksčiau buvusioje parapijoje sulaukė kaltinimų potraukiu pedofilijai.

Kai pernai paaiškėjo, kad Vilniaus kunigas Kęstutis Palikša yra teistas dėl vaikų pornografijos, nušalintas jis buvo taip pat tik po to, kai informaciją paviešino žiniasklaida. O 2022 m. dėl nepilnamečių tvirkinimo praeityje dabar jau buvęs kunigas Jonas Kusas buvo nušalintas tik po serijos „Vakaro žinių" straipsnių, o sprendimą paskelbti Telšių vyskupija delsė daugiau kaip metus.

„Vakaro žinios" primena, kad iki šiol nėra žinių ir apie Kauno arkivyskupijoje vykstantį tyrimą dėl atvejo, įvykusio Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos parapijoje. Apie tai mes rašėme dar 2021 m. vasarą, kai gavome informacijos, kad skundą dėl kunigo vyskupijai pateikė negalią turintis parapijietis, kaltinantis kunigą netinkamu lytiniu elgesiu. Kunigas buvo suspenduotas ir perkeltas į Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčią.

Tikintieji prašo nešališko tyrimo

Pernai vasarą dėl nusikaltimų Bažnyčioje į Lietuvos vyskupus viešu laišku kreipėsi tikintieji. Jie prašė sudaryti nepriklausomą komisiją dvasininkų nusikaltimams ištirti. „Vietinių Bažnyčių Europoje ir pasaulyje naujausia patirtis byloja, kad vaisingiausias, katalikų bendruomenę sutaikantis ir visuomenės pasitikėjimą sugrąžinantis kelias, leidžiantis gydyti pedofilijos, seksualinio išnaudojimo ir piktnaudžiavimo dvasine bei socialine valdžia žaizdas - tai nepriklausomos ekspertų komisijos tyrimas. Tik atskleidus, kas įvyko praeityje, pripažinus savo kaltes, atsiteisus su aukomis ir peržvelgus savo sąžinę, įmanoma žengti pirmyn.

Raginame skubiai steigti tokią komisiją Lietuvoje iš teisininkų, psichologų, medikų, sociologų, kriminalistų, Bažnyčios istorikų, socialinės pagalbos praktikų. Būtinas visiškas Komisijos nepriklausomumas - jai vadovauti turi nešališkas aukščiausios kompetencijos akademinis ekspertas, asmuo, turintis visuomenės pasitikėjimą ir nesusijęs su Bažnyčia kaip institucija", - rašoma Vyskupams skirtame laiške, tačiau viešai vis dar nėra paskelbta apie tai, kaip Bažnyčios hierarchai vertina tokį pasiūlymą.