Per sezoną – šimtai pavogtų dviračių

Ekspertai pataria: pirmiausia dviratininkas turi pasirūpinti tvirtu užraktu, bet tai tėra pirmasis saugumo lygis.

Dingo iš neužrakintų sandėliukų

Šiltasis sezonas dviratininkams - malonumas, o vagims - darbymetis. Žmonėms ir šiemet tenka skaičiuoti nemažus nuostolius. Štai iš neužrakintų lauko sandėliukų gegužę ir birželį Klaipėdos rajono kaimuose pavogti du dviračiai, kurių vertė 5000 ir 1500 eurų.

Vieną liepos dieną uostamiestyje, prie prekybos centro, dingo 3500 eurų įvertintas elektrinis dviratis, kuris buvo prisegtas prie automobilio galo. Tą patį mėnesį Karklės kaime esančiame kempinge savininkai netikėtai atsisveikino su dviem elektriniais dviračiais, prirakintais prie medinio rėmo, ir kt.

Nukentėjusių žmonių patirtys rodo, kad vagys neapsiriboja tik lengviau pasiekiamais bei brangiais dviračiais - vagia ir iš antro aukšto balkonų, iš stebimų vaizdo kameromis bendrų rūsių patalpų, iš požeminių garažų, įsilaužiant į dviračių saugyklas ir kt.

Vienas nukentėjusysis pasakojo: „Dviratis vakare buvo saugiai prirakintas privataus namo kieme, o ryte jo jau nebuvo."

Vagysčių kiek sumažėjo

Kaip „Vakaro žinias" informavo Policijos departamentas, šių metų sausio - rugpjūčio mėn. jau registruota 600 dviračių vagysčių, o pernai tuo pačiu metu - 647: „Dažniausiai dviračiai vagiami atvirose vietose - gatvėse, kiemuose bei bendro naudojimo patalpose, pavyzdžiui, laiptinėse. Pažymėtina, kad maždaug trečdalis jų būna neprirakinti ar kitaip neapsaugoti."

Kiek iš jų buvo pavogtų elektrinių dviračių nežinoma, nes atskira statistika nevedama.

„Pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, 20 proc. respondentų teigia paspirtuką ar dviratį paliekantys tik savo kieme ar prie gyvenamojo namo. Taip dažniau linkę elgtis didžiųjų bei rajonų centrų gyventojai. Vis dėlto kaip rodo draudikų registruojamų žalų duomenys, ilgapirščių taikiniu tampa ne tik viešosios erdvės, bet ir gyvenamosios teritorijos", - komentavo „Lietuvos draudimo" žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Bendrovės klientai dažniausiai nukenčia Vilniuje ir Kaune.

Perka naudotą dviratį

Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) tarybos nariui Eduardui Kriščiūnui susidaręs įspūdis, kad pastaruoju metu mūsų šalyje dviračių vagiama palyginti nedaug.

„Statistikos nežinau, bet iš to, ką matau viešojoje erdvėje ir dviratininkų forumuose, panašu, jog nevagiama daug. Retai kada girdžiu, kad kam nors būtų pavogę ar kas ieškotų pavogto dviračio. Gal situacija tokia, kad žmonės net nesikreipia į policiją arba vagysčių tiek mažai, kad tai nebeaktualu. Asmeniškai esu patyręs tik smulkių vagysčių iš dviračio krepšio - pasisavino kelių eurų vertės daiktus. Gal tai padaro narkomanai ar vaikai", - svarstė jis „Vakaro žinioms".

E.Kriščiūno pastebėjimu, Lietuvoje važinėjama nelabai brangiais dviračiais. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Šveicarijoje ar Vokietijoje dominuoja elektriniai dviračiai, o mūsų šalyje jų dalis - dar maža.

„Pastaruoju metu stengiuosi pirkti naudotą dviratį - ne daugiau kaip už 400 eurų. Prašau pirkimo sutarties. Gerą dviratį važinėti galima įsigyti ir už 150 eurų. Aišku, yra ir tūkstančius kainuojančių modelių", - kalbėjo dviratininkas.

Vagysčių išaiškinimas - be atsakymo

Ar policija dažnai suranda pavogtus dviračius? E.Kriščiūno ir jo pažįstamų patirtis rodo, kad ne - nė vienas iš pavogtų dviračių nebuvo grąžintas: „Man pačiam pavogė tris dviračius, nei vieno neatgavau."

Policija „Vakaro žinioms" tiesiai šviesiai neatsakė, ar dažnai pavyksta išaiškinti tokias vagystes.

Departamentas komentavo: „Policija į kiekvieną pranešimą reaguoja nedelsdama, imasi prevencinių priemonių, tiria ir stengiasi užkirsti kelią tokiems nusikaltimams."

Pirmiausia - tvirta grandinė

Kaip sumažinti vagystės riziką? LDB tarybos narys pataria turėti neišsiskiriantį dviratį, užraktui naudoti grandinę, o ne trosą, statyti matomoje vietoje.

„Paprasčiausia priemonė - tavo dviratis turėtų atrodyti prasčiau nei šalia stovintis, tada mažiau vilios. Mano dviratis toks ir yra - atrodo nekaip, bet važiuoja puikiai. Kas dažniausiai vagia paprastus dviračius? Manau, kad darbuojasi narkomanai, kurie nešiojasi specialias žirkles. Jie nukerpa trosus, bet pamatę grandinę - pasitraukia. Po mano langais stovi dviračiai, yra stebėjimo kamera. Joje matyti, kaip vagys naktimis apžiūri spyną ir grįžta tik tuo atveju, jei ji lengvai įveikiama. Be to, geriau palikti dviratį matomoje vietoje, kur daug žmonių, filmuoja kameros - tada vogti mažiau ramu, nors narkomanas į tai, matyt, nelabai kreipia dėmesio", - aiškino jis.

E.Kriščiūno nuomone, sostinėje įrenginėjamos saugojimo aikštelės yra viena iš rizikingų vietų, jos dar per mažai stebimos, ten daug dviračių. Pavyzdžiui, prekybos centrų aikštelės - gana saugios: yra stovai, apsauga, kameros. Profesionalūs vagys - kita kategorija. Jie taikosi į prabrangius dviračius.

Siūlo ir GPS sekimą

Remiantis „Lietuvos draudimo" užsakyto tyrimo duomenimis, dauguma 23 proc. apklaustųjų nurodė naudojantys tvirtą spyną, apie 19 proc. - paliekantys dviračius ir paspirtukus tik specialiai tam pritaikytose viešose vietose, apie 17 proc. vengia palikti juos šalia įstaigų ir parduotuvių.

Draudikų ekspertai dviratininkams rekomenduoja naudoti dviejų skirtingų tipų užraktus - „U" formos rėmo ir tvirtą grandinės tipo spynas. Abi jos turėtų būti pritvirtintos per rėmą prie nejudančio objekto, pavyzdžiui, metalinės dviračių stovėjimo konstrukcijos. Taip pat svarbu vengti spynų tvirtinimo tik prie ratų ar lengvai pažeidžiamų tvorų, ženklų ar turėklų.

Anot A.Juodeikio, spyna ar sąmoningas parkavimo vietos pasirinkimas tėra pirmasis saugumo lygmuo: „Ilgalaikėje perspektyvoje daug svarbiau yra transporto priemonės registravimas policijoje, GPS sekimo priemonės ar apsaugos derinimas su draudimu."