Per tris mėnesius sukčiai iš gyventojų išviliojo beveik 7 mln. eurų

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro analizė rodo, kad buvo užfiksuota net 4,5 tūkst. bandymų išvilioti pinigus, o sukčiai taikėsi į beveik 20 mln. eurų. Dėl aktyvių finansų įstaigų veiksmų pavyko sustabdyti apie 12,2 mln. eurų, dar 630 tūkst. eurų grąžinta nukentėjusiesiems.

Iš viso per 2025 m. pirmąjį pusmetį (I ir II ketv.) registruota 7,8 tūkst. sukčiavimo atvejų, o bendra užkardyta žala siekia 18,4 mln. eurų – tai viršija per visus 2024 metus sustabdytų sukčiavimo sumų bendrą vertę. 

Per antrąjį ketvirtį iš viso užfiksuota 4,5 tūkst. sukčiavimo atvejų. Net 62,2 proc. jų sudarė suklastotų SMS ar el. laiškų siuntimas (angl. phishing). Daugiausia sukčiavimo atvejų, kaip ir anksčiau, sudarė būtent šis metodas – II ketv. jų buvo net 2,8 tūkst., o per I pusmetį – 4,4 tūkst. Vien per antrąjį ketvirtį tokio pobūdžio nusikalstama veika padarė daugiau nei 2,2 mln. eurų žalos – tai gerokai daugiau nei pirmąjį ketvirtį, kai nuostoliai siekė 547 tūkst. eurų.

„Tuo pat metu fiksuotas ir augantis investicinio sukčiavimo mastas: atvejų skaičius pakilo nuo 353 pirmąjį ketvirtį iki 477 antrąjį. Vis dėlto per šį laikotarpį realūs gyventojų nuostoliai išliko tokie patys kaip per pirmąjį metų ketvirtį ir siekė kiek daugiau nei 1 mln. Eur, atitinkamai vidutinė išviliojama suma sumažėjo ir antrąjį metų ketvirtį buvo apie 2,3 tūkst. Eur“, – skelbia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras.

„Dažniausiai fiksuojame suklastotų SMS ir el. laiškų atakas – jos platinamos masiškai, lengvai automatizuojamos ir neretai atrodo labai įtikinamai. Vis dėlto pavojingiausi išlieka investiciniai ir telefoniniai sukčiavimai: šiose schemose sukčiai bendrauja individualiai, kantriai kuria pasitikėjimą, o žmonės praranda kelis ar net keliolika tūkstančių eurų“, – sako Centro vadovė Eglė Lukošienė.

Telefoninio sukčiavimo atvejų skaičius II ketv. sumažėjo nuo 171 iki 119, tačiau realūs nuostoliai išaugo 250 tūkst. Eur – iki 1,38 mln. Eur II ketv. Vidutinė žala vienam atvejui išaugo nuo 6,6 tūkst. iki 11,7 tūkst. Eur. Tai rodo, kad šis sukčiavimo būdas išlieka vienas pavojingiausių. Sukčiai vos vieno skambučio metu geba įtikinti pervesti sumas, prilygstančias visoms vidutiniškai Lietuvos gyventojo turimoms santaupoms.

Anot E. Lukošienės, telefoninio sukčiavimo schemos tampa vis sudėtingesnės ir geriau organizuotos. Sukčiai įvaldo ir socialinės inžinerijos įrankius, renka viešai prieinamus duomenis socialiniuose tinkluose ar ieško jų nutekintose duomenų bazėse.

„Skambučiai neretai derinami keliomis „linijomis“ – pokalbyje dalyvauja keli „specialistai“, siekiant sukelti įtampą ir spaudimą. Sukčiai sujungia kelias legendas viename skambutyje, išlaiko įtampą, stengiasi priversti žmogų skubėti, kad šis nespėtų blaiviai įvertinti situacijos. Nauja tendencija – lietuviškai prisistatantys, bet vėliau į rusų kalbą pereinantys skambintojai, taikantys į visus šią kalbą suprantančius asmenis“, – pabrėžia Centro vadovė E. Lukošienė.

Policija pastebi, kad sukčių taikiniais neretai tampa rusakalbiai gyventojai, kurie nemoka lietuvių valstybinės kalbos, neseka šalies naujienų ir aktualijų. Todėl jų nepasiekia Lietuvos policijos ir kitų įstaigų jau daugybę metų platinami pranešimai, kaip nepakliūti į sukčių pinkles.

JAV technologijų kompanijos „Google“ darbuotojais apsimetantys sukčiai dažniausiai kalba tik rusiškai.