1 nuotr.Lietuvos Aukščiausiais teismas (LAT) panaikino išteisinamąjį nuosprendį dėl prekybos poveikiu Rusijos verslininkui Rinatui Nasyrovui. Jau mirusiam buvusiam žinomam Lietuvos diplomatui Rimantui Šidlauskui byla nutraukta.
Mokės baudą
LAT paskelbė, kad tenkino Generalinės prokuratūros prokuroro kasacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį Rusijos piliečiui R.Nasyrovui dėl prekybos poveikiu. Vyras turi sumokėti 13,7 tūkst. eurų baudą.
Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo nuteisęs ir buvusį mūsų šalies ambasadorių Kanadoje ir Rusijoje, buvusį Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinį direktorių R.Šidlauską.
LAT teisėjų kolegija, įvertinusi ir tai, kad jis apeliacinio proceso metu 2022 m. rugsėjį mirė, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R.Šidlauskas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje atėmimas, ir bylą nutraukė.
Sekė saugumiečiai
Kaip rašė „Vakaro žinios", Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovą konstatavo, kad 2019 m. verslo asociacijai vadovavęs R.Šidlauskas reikalavo ir susitarė paimti kyšį iš pažįstamų verslininko A.B. ir tuometinio vieno Rusijos banko akcininko R.Nasyrovo. Tvirtinta, kad už tai jis žadėjo paveikti tuometį Lietuvos ambasadorių Rusijoje Remigijų Motuzą, kad šis Rusijos piliečiui ir jo sūnui išduotų daugkartines Šengeno vizas. R.Motuzas byloje iš pradžių turėjo specialiojo liudytojo statusą, o vėliau tapo tik liudytoju.
Bylos duomenimis, 3 tūkst. eurų kyšis perduotas Vilniaus viešbutyje. Advokatas tvirtino, kad R.Nasyrovas pinigus R.Šidlaukui perdavė kaip paramą šiam patekus į sunkią padėtį.
Specialiųjų tyrimų tarnyba įtariamuosius sulaikė 2019 m. balandį. Kaip skelbta, jau 2018 m. juos sekė Valstybės saugumo departamentas (VSD), daryti pokalbių įrašai.
Buvo išteisinę
2023 m. birželį Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, abu kaltinamuosius išteisino. „Įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, kurie surinkti ne žvalgybinių veiksmų atlikimo metu, teismas priėjo išvados, kad neginčijamai nenustatyti nei objektyvieji (tarimasis duoti kyšį ir kyšio davimas), nei subjektyvieji (R.Nasyrovas tyčia per R.Šidlauską paveikti Lietuvos ambasadorių Rusijoje) prekybos poveikiu požymiai", - nurodė teisėjų kolegija.
Teismas nustatė, kad kaltinamųjų parodymai nebuvo paneigti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais.
Kaip „Vakaro žinioms" tuomet komentavo R.Nasyrovo advokatas dr. Linas Belevičius, teisėjų kolegija pripažino, kad ne bet koks pinigų perdavimas tarp dviejų asmenų gali būti laikomas kyšiu: „Be to, konstatuota, kad tais atvejais, kai žvalgybinę informaciją renka VSD, jos patikslinimui turi būti taikomi tokie patys kriterijai kaip kitų teisėsaugos institucijų."
Įžvelgė neįgyvendinamus reikalavimus
Vis tik LAT pripažino, kad nagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai Žvalgybos įstatymo tvarka surinktus duomenis pripažino įrodymais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Žvalgybos įstatymas ir Kriminalinės žvalgybos įstatymas skirtingai apibrėžia žvalgybą bei kontržvalgybą, žvalgybą bei kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklą, tikslus ir uždavinius. Kriminalinės žvalgybos veikla visada turi būti susijusi su konkrečiais įvykiais, konkrečių, duomenų apie galimus nusikaltimus ar juos darančius asmenis. O Žvalgybos tikslais duomenys gali būti renkami nesiejant su konkrečiais įvykiais, o siekiant prognozuoti ir nustatyti pavojus ir grėsmes.
Anot LAT, nors abu įstatymai leidžia informaciją rinkti panašiais veiksmais ir būdais, tačiau skirtingi tikslai bei uždaviniai lemia skirtingus tokių veiksmų atlikimo pagrindus: „Todėl reikalavimas patikrinti žvalgybos veiksmų atlikimo faktinį pagrindą taip, kaip to reikalaujama kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo atveju (to reikalavo apeliacinės instancijos teismas), gali būti neįgyvendinamas. Nei įstatymas, nei teismas negali kelti neįgyvendinamų reikalavimų."
Teisėjų kolegija nurodė, kad tais atvejais, kai žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardos teismo pirmininko įgaliotas teisėjas, faktinis žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas, o kilus būtinumui bylą nagrinėjantis teismas, kiek tai įmanoma nepakenkdamas Žvalgybos įstatymo tikslų įgyvendinimui, imasi veiksmų faktiniam pagrindui patikrinti.
