Prieš 22 metus Lietuvą sukrėtusi jaunos kaunietės nužudymo byla grįžo į teismą - kaltina anuomet išteisintą veikėją

Siaubingai sužalojo

Generalinė prokuratūra penktadienį informavo, kad Kauno apygardos teismui (KAT) perdavė išskirtinę savo tyrimo istorija baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai daugiau nei prieš 22 metus išžaginus ir itin žiauriai nužudžius jauną kaunietę pateikti su „kamuolinių" gauja siejamam 49 metų Klaidui Kanarskui, pravarde Klaidensas.
Kaunietis anuomet už šį nusikaltimą buvo teistas, tačiau 2004 m. išteisintas. Kitas įtariamasis Jonas Snieška nuo teisėsaugos spėjo pasislėpti užsienyje.

„Vakaro žinios" rašė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymą, pernai atnaujino rezonansinę 2002 m. vasarį Kaune įvykdyto nusikaltimo bylą, kuri tuo metu vadinta viena skandalingiausių ir šiurpiausių.

Kaip skelbta, itin žiauriai sutalžyta ir nuoga 18 metų kaunietė be gyvybės ženklų aptikta naktį prie V.Krėvės prospekto 26-ojo penkiaaukščio. Merginos veidas buvo siaubingai sužalotas, kaklas užveržtas pėdkelnėmis. Mergina užpulta, kai ėjo iš darbo parduotuvėje namo. Neatgavusi sąmonės po pustrečios paros ji mirė Kauno klinikų reanimacijos skyriuje.

Kaip tvirtinama, K.Kanarskas buvo laikomas anuomet veikusios Kauno „aguoninių" grupuotės, kuri vėliau, kaip manoma, transformavosi į „kamuolinių" gaują, vadeiva.

Pavyko parsigabenti įtariamąjį

Anot prokuratūros, nužudymo aplinkybės naujais reikšmingais duomenimis pasipildė 2019 m., kai Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai ėmė intensyviai tirti ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, žinomo „Kamuolio" pavadinimu, galimai įvykdytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Šio itin sudėtingo ir didžiulės apimties ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys apie galimai gaujos vadeivų ir kitų narių įvykdytus nužudymus, pasikėsinimus nužudyti bei kitus nusikaltimus paskatino pareigūnus praplėsti tyrimą ir labai atidžiai peržiūrėti anksčiau neatskleistų nusikaltimų medžiagas, sustabdytus tyrimus bei bylas, kuriose teismai buvo priėmę išteisinamuosius nuosprendžius galimai kaltų asmenų atžvilgiu.

Kriminalistams pavyko surinkti duomenų apie J.Snieškos buvimo vietą po to, kai nupūtė dulkes ir nuo niekam tuomet nebeįdomios kaunietės nužudymo bylos. Kaip rašė „Vakaro žinios", vyras buvo sulaikytas 2021 m. rugpjūtį Jungtinėje Karalystėje po ypač sudėtingos ir ilgalaikės tarptautinės britų ir LKPB pareigūnų operacijos, buvo pargabentas į Lietuvą.

Užsienyje jis naudojosi svetimais asmens dokumentais, buvo sukūręs šeimą. Anot pareigūnų, J.Snieška buvo aktyvus „kamuolinių" narys, siejamas ir palaikęs ryšius su dabar teisiamais šios Kauno gaujos nariais bei lyderiais.

Mirė areštinėje

Daugiau nei trejus metus intensyviai dirbę prokurorai ir LKPB pareigūnai nustatė, kad moters nužudymo tyrimas nebuvo atliktas išsamiai ir tinkamai, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai galimai piktnaudžiavo ir dėl to teisme vertinant K.Kanarsko kaltės klausimą nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios buvo nurodytos vėlesnėse J.Snieškos ir kitų liudytojų apklausose. Beje, dėl pareigūnų veiksmų yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Nustatytas ir galimas pareigūnų nusikalstamo piktnaudžiavimo faktas aplaidžiai vykdant J.Snieškos paiešką, kitaip darant įtaką tyrimo atliekamų veiksmų ir jų metu gaunamų duomenų patikimumui.

Beje, šio įtariamojo jau nebėra gyvųjų tarpe - užpernai jis mįslingai mirė Vilniaus areštinėje. Kaip tuomet pranešė policija, suimtas dėl išžaginimo, nužudymo ir dokumento suklastojimo ar disponavimo 42 metų vyras galimai bandė mirtinai susižaloti.

Atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl kaunietės nužudymo buvo baigtas šių metų spalį. K.Kanarskui pagal pateiktą kaltinimą dėl nužudymo gresia sėsti už grotų nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos, o už išžaginimą numatytas laisvės atėmimas iki 7 metų.

Kaltina ir dėl vadovavimo gaujai

Kalėjimas iki gyvos galvos šiam kauniečiui gresia ir kitoje šiuo metu nagrinėjamoje skambioje byloje. Kaip rašė „Vakaro žinios", užpernai K.Kanarskas įkliuvo plataus masto Lietuvos policijos operacijos metu, kai buvo sulaikyti ir su „kamuoliniais" siejami asmenys.

KAT pernai perduota nusikalstamo susivienijimo byla, kurioje teisiami septyni anksčiau jau teisti Kauno ir Alytaus apskričių vyrai. K.Kanarskui pareikšti kaltinimai dėl per 10 epizodų dėl kvaišalų laikymo ir platinimo, dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui.

Bylos duomenimis, kaltinamieji 2019-2021 m. galėjo disponuoti labai dideliais kvaišalų (kanapės, kokainas, ekstazi) kiekiais, šaunamaisiais ginklais ir labai dideliu kiekiu šaudmenų. Tyrimas pareigūnus nuvedė ir į Ispaniją, kur įrengtoje laboratorijoje rasta apie 100 kilogramų kanapių. Pareigūnų duomenimis, grupuotės nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis, laikėsi labai aiškios hierarchijos ir ypatingų metodų, kad išlaikytų paslaptyje savo veiklą.

Išleido į laisvę

Iš pradžių K.Kanarskas buvo laikomas suimtas, bet šių metų balandį išleistas į laisvę už 80 tūkst. eurų užstatą, turi dėvėti apykoję bei nuolat būti namų zonoje. Prokuroras prašė pratęsti suėmimą, tikino, kad naudodamasis tarptautiniais kriminalinio pobūdžio ryšiais kaltinamasis gali pasislėpti, tačiau teisme triumfavo europinė praktika.

Prokuroro skundą atmetė ir Lietuvos apeliacinis teismas, nurodęs, kad vyras buvo suimtas daugiau nei dvejus metus, o Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimą terminą, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu.

Šios bylos galo kol kas nematyti. Kaip „Vakaro žinias" informavo KAT, pasikeitus teisėjų kolegijos sudėčiai garsinamas kaltinamasis aktas.