Vilniuje, netoli vandens malūno Verkiuose, nepavyko atgaivinti skendusios dvejų metukų mergaitės, o jos vienerių metukų sesutės plūduriuojantį kūną pastebėjo baidare plaukę žmonės. Iškelta sukrečianti nelaimės versija. Įtariamąja tapo vaikų motina.
Atrodė ištikta šoko
Kraupi tragedija įvyko sekmadienį sostinės Verkių gatvėje, šalia vandens malūno. Kaip informavo Vilniaus apskrities policija, apie 11.06 val. pranešta apie Neries upėje pastebėtą neadekvačiai besielgiančią moterį ir skęstančią dvejų metų mergytę.
Vyras pamatė, kaip moteris taškosi vandenyje ir galimai skęsta. Ji šaukėsi pagalbos. Kaip pasakojo atsitiktinis gelbėtojas, įbėgęs į Nerį jis pamatė plūduriuojantį vaiko kūną, o už kelių metrų moteris nardė ir kažko ieškojo. Vyras ištraukė mergaitę į krantą ir pradėjo gaivinti.
Atskubėję greitosios medicinos pagalbos medikai pratęsė gaivinimą. Vyras pradėjo ieškoti kito vaiko.
Medikai atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad yra dar vienas skęstantis vaikas. Patrulis nubėgo pakrante. Kaip teigiama, moteris atrodė ištikta šoko, nerišliai bendravo, nieko nesugebėjo paaiškinti.
Ant kranto rado batukus
Į vaiko paiešką įsitraukė ugniagesiai gelbėtojai. Už apie 200 metrų buvo rasta vieta, kur galimai moteris su vaikais įbrido į upę. Ant kranto buvo likę jos batai, vaikiški bateliai ir kojinės.
Iš vandens ištrauktos mergaitės medikai nebeatgaivino. Jos vienerių metukų sesutės kūno ieškojo trys narai. Apie jo radimą pranešta apie 12.20 val. Plūduriuojančią mergaitę pastebėjo baidare plaukę žmonės. Kaip informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, vaiko kūnas, buvęs apie pusė metro nuo kranto, ištrauktas tarp pirmo ir antro pliažo.
Paaiškėjo, kad mirusių mergaičių motina - 36 metų Policijos departamento Personalo administravimo skyriaus darbuotoja. Sukrėsta moteris išvežta į ligoninę.
Tiria ne vieną versiją
Pareigūnams pradėjus aiškintis tragedijos aplinkybes iškilo kraupi versija. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymo, dėl bejėgiškos būklės žmogaus nužudymo.
„Pagrindinė versija - įtariama, jog moteris norėdama nusižudyti, sąmoningai skandino savo vaikus upėje", - Eltai sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Gintas Vaičiūnas „Vakaro žinioms" pastebėjo, kad tai - viena iš tiriamų versijų.
Įtariamoji yra ne pareigūnė. Ji nuo 2021 m. sausio yra vaiko priežiūros atostogose. „Vakaro žinioms" R.Matonis komentavo: „Kolegų vertinama kaip kruopšti ir atsakinga darbuotoja, šiek tiek uždaresnio būdo."
Ramsčiu turėtų tapti artimieji
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius informavo, kad dėl šio itin skaudaus atvejo vaiko teisių gynėjai taip pat sulaukė informacijos iš policijos ir vyko į įvykio vietą: „Šeimoje daugiau vaikų nėra, tad tarnybos pagalbos neprireikė, kaip ir iki šio tragiško įvykio."
Anot jo, pirmiausia, vaikus auginantiems tėvams ramsčiu turėtų tapti artimieji, kurie geriausiai mato, kokias emocijas ir būsenas šeima išgyvena, su kokiais tėvystės iššūkiais susiduria ir, jeigu nepavyksta atsiradusių sunkumų išsispręsti šeimoje, ieškoti pagalbos.
Komentuoja prof. dr. psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis:
Teisingai atsisakėme sovietinės baudžiamosios psichiatrijos ir atitinkamos praktikos, tačiau neparengėme veiksmų, kaip operatyviai reaguoti į keliančius pavojų tiek ligoniui, tiek aplinkiniams psichikos sutrikimus. Jei žmonės matė keistai besielgiančią moterį, ką galėjo daryti? Patiems raminti? Akivaizdu, kad neturime tiek specialistų, nežinome, kur kreiptis. Tai parodo silpną tašką.
Paminėsiu daug paprastesnį pavyzdį, kuris galbūt bus atpažįstamas kai kuriems vilniečiams. Troleibuse keistokai apsirengusi moteriškė visa gerkle rėkia visokius „palaiminimus", agituoja už „dorą gyvenimą". Akivaizdus psichinis sutrikimas, bet nei vairuotojas, nei keleiviai nežino, kaip reaguoti. Gali būti iškviesta policija, bet, matyt, ji neturėtų, ką veikti. Kur padėti rėkaujantį žmogų? Galima nuvežti į policiją ir įspėti. Galima įsivaizduoti, kad atvažiuos greitoji pagalba. O moteriškė atsisakys pagalbos. Yra ir daugiau pavyzdžių.
Turime pripažinti, kad reagavimas į panašius psichikos sutrikimus yra tik dalinis ir labai sulėtintas. Susitarti su sutrikusio mąstymo, sutrikusių potraukių ir sutrikusių emocijų žmogumi nėra taip paprastas. Kartas matome, kad jie pasireiškia ir visuomeninėje veikloje. Šiandien atsiranda jaunimo savotiška mada prisiskirti sau psichines ligas ir kt.
Tai reiškia, kad didelė visuomenės dalis nesupranta psichinių sutrikimų. Reikėtų kalbėti ir tam tikrą psichikos pokytį su amžiumi, tėvų susikalbėjimą su paaugliais ir kt. Labai svarbu būtų išplėsti privalomų psichologinių žinių mokymą mokyklose, kad bent ateinanti karta turėtų geresnį supratimą. To reikia ir tam, kad visi būtume saugesni.