„Snoro" skandalo baigiamieji akordai: nuteisė dėl apie 0,5 mlrd. eurų banko turto pasisavinimo

Bausmės - pagal prokurorą

Vilniaus apygardos teismas antradienį buvusio banko ,,Snoras" vadovą ir pagrindinius akcininkus 66 metų R.Baranauską ir 49 metų V.Antonovą nuteisė dėl apie 0,5 mlrd. eurų banko turto pasisavinimo, jo iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo organizavimo ir dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo. Abiem vyrams skirta po 10,5 metų laisvės atėmimo bausmės. Iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. eurų.

Tokių bausmių prašė ir valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Nuosprendis paskelbtas praėjus net 13 metų po Lietuvą sudrebinusio vieno didžiausių šalies bankų žlugimo, kai daugybė žmonių, valstybinių ir privačių bendrovių, organizacijų prarado milijonus. Jį galima apskųsti.

Milijonai tekėjo į Šveicarijos bankus

Prokuratūra priminė, kad ikiteisminį tyrimą pradėjo 2011 m. pabaigoje, kai gavo Lietuvos banko informaciją apie „Snoro" banke nustatytus pažeidimus bei galimus nusikaltimus šalies finansų sistemai, nuosavybei, valstybės tarnybai. Tų pačių metų lapkritį paskelbta ir tarptautinė R.Baranausko ir V.Antonovo paieška.

Bylos duomenimis, nuo 2008 m. rudens iki 2011 m. vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės - nuo 5 mln. iki 74 mln. eurų - banko piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijos bankuose. Taip pat, bylos duomenimis, 2009-2011 m. atlikti du didelės vertės neteisėti sandoriai su ,,Snoro" banko turtu ir padarytas 14,5 mln. eurų nuostolis.

Tyrimo metu apklausta apie 90 liudytojų, iš kurių virš 20 - užsienyje, išsiųsta virš 200 teisinės pagalbos prašymų į 21 užsienio valstybę, atlikta apie 50 kratų, dokumentų poėmių ir kt.

2019 m. pabaigoje beveik 900 tomų dokumentų byla perduota teismui.

Pareikalavo parodyti, kur yra pinigai

Kaip pranešė „Elta", nuosprendį paskelbęs teisėjas Gintaras Dzedulionis tvirtino, kad nusikaltimų pagrindinis organizatorius - V.Antonovas: „Jis, būdamas valstybės tarnautoju prilygintu asmeniu kartu su akcininku, valdybos pirmininku R.Baranausku ir administracijos vadovu, organizavo ir pasisavino bankui priklausantį turtą, bendra pasisavinto turto suma sudaro 509 milijonus 813 tūkstančių 292 eurus ir 60 euro centų. Padaryta žala „Snoro" kreditoriams - 466 milijonai 675 tūkstančiai 691 euras 77 centai."

Jis aiškino, kad nusikaltimai buvo kruopščiai suplanuoti ir truko ilgai, o pasisavintas turtas buvo rodomas kaip esantis vietoje ir „Snoro" banko žinioje: „Lietuvos bankas inspektuodavo privačius bankus, „Snoro" bankas buvo ne išimtis - kasmet buvo surašoma inspektavimo pažyma ir surašomi įvairūs trūkumai.

2011 m. pasikeitus banko vadovybei į tuos trūkumus buvo pažiūrėta pakankamai kategoriškai, buvo pareikalauta parodyti, kur tie pinigai yra. Banko „Snoras" viceprezidentas Naglis Stancikas, vykdydamas V.Antonovo ir R.Baranausko nurodymus, vyko į Ciurichą, ėjo į tuos bankus, kur turėjo būti pinigai ir prašė iš jų pažymų. Pažymų turinys buvo neutralus, kad pervestas turtas, nurodoma, kieno sąskaitose jis yra ir nėra jokių duomenų apie tai, kad jis buvo įkeistas, būdavo pateikiama tokiu būdu, kad turtas yra."

Anot teisėjo, N.Stancikas iš šių pažymų panaudodavo sakinį, kad turtas neįkeistas, jo naudojimas neapribotas, šį sakinį įklijuodavo į pažymą, po to persiųsdavo R.Baranauskui, o šis tokius duomenis pateikdavo Lietuvos bankui. Tačiau šio vadovybė iš Šveicarijos bankų priežiūros institucijos gavo atsakymą, kad „Snoras" šios šalies bankuose turto neturi.

„Paskelbus moratoriumą Lietuvos bankas suvedė galus - surinko visą medžiagą, gavo informaciją iš Šveicarijos bankų, iš Austrijos, Vokietijos ir specialistai padarė išvadą, kad bankas „Snoras" yra nemokus, kad jo turtiniai įsipareigojimai viršija turimas realias lėšas. Bankas pripažintas nemokiu paskelbtas bankrotas", - „Elta" citavo apie byloje nustatytas aplinkybes pasakojusį teisėją.

Bankininkas mįslingai dingo

Kaip pažymėjo prokuratūra, tai pirmoji tokių nusikaltimų baudžiamoji byla, kurioje abu kaltinamieji buvo teisiami nedalyvaujant jiems teismo procese, kadangi jie slapstosi Rusijoje ir nėra pasiekiami Lietuvos teisėsaugai, o buvo padaryta didelė žala.

V.Antonovas yra Rusijos pilietis, o R.Baranauskui ši valstybė suteikė pabėgėlio statusą. Kaip skelbiama, pernai gruodį V.Antonovas, kuris buvo valstybės saugomas liudytojas, mįslingai dingo Maskvoje, iškelta versija dėl jo nužudymo. Rusijos interneto erdvėje spėliojama, kad žinomas bankininkas neva galėjo inscenizuoti savo mirtį, pakeisti dokumentus ir išvykti į užsienį.

Prokuratūra pastebėjo, kad galimybė pabaigti šį ikiteisminį tyrimą atsirado tik po to, kai 2017 m. Seimas priėmė atitinkamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Jos nustatė, kad ikiteisminiuose tyrimuose dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala ir kuriuose įtariamas asmuo yra ne Lietuvos teritorijoje ir negali būti išduotas ar perduotas Lietuvai, prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti tokį asmenį įtariamuoju. Įstatymo pakeitimai sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis jiems nedalyvaujant teismo procese.

Kilo abejonių dėl likvidavimo

R.Baranauskas „Vakaro žinias" informavo, kad nuosprendį galės komentuoti tik susipažinęs su dokumentais.

Anksčiau jis yra tvirtinęs, kad bankas buvo specialiai sunaikintas, o tai esą buvo viena didžiausių Lietuvos valdžios aferų: „Planas buvo parengtas dar prieš gerą mėnesį ar 1,5 mėnesio iki lemtingų 2011m. lapkričio 16 d. įvykių. Galima paskaityti Seimo komisijos išvadas. Ten yra visi dokumentai."

Didžiojoje Britanijoje leidžiamas prestižinis žurnalas „The Banker" 2006 ir 2010 m. „Snoro" banką buvo pripažinęs geriausiu Lietuvoje. Lietuvos vyriausybė jį nacionalizavo, prasidėjo bankroto procedūra. Nuostabą kėlė ir tai, kad „Snoro" bankrotą už itin solidų atlygį iš pradžių administravo užsieniečiai.

„Snoro" griūties paslaptinga istorija ilgai drebino šalies politinę padangę - kilo abejonių, ar išties reikėjo banką likviduoti, svarstyta, kad jis galėjo būti mokus ir kt.