Kaip įtariama, vaikinas galėjo nuskęsti upėje. Tikslų atsakymą pateiks ekspertai. Vilniečio paskutinė žinutė rašyta pirmadienį apie 3 valandą.
Prabilo brolis
Kaip „Vakaro žinias" informavo Vilniaus apskrities policija, antradienį prieš 13 val. Neryje, tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų, pastebėtas nuskendęs jaunas žmogus, kurio požymiai panašūs į ieškoto septyniolikmečio. Ugniagesių narai kūno ieškojo Neryje nuo santakos su Vilnios upe.
Policija vakar patvirtino, kad buvo paskelbta nepilnamečio Kazimiero paieška. Jis praeitą sekmadienį apie 23 val. išėjo iš namų sostinės Paupio rajone ir negrįžo. Vaikino brolis feisbuko paskyroje tvirtino, kad pradingėlio paskutinė žinutė rašyta pirmadienį, beveik 3 valandą.
Policijos pareigūnai prašė atsiliepti miesto gyventojus, vairuotojus, turinčius savo automobiliuose video registratorius, kurie lapkričio 17 d. 23.30 val. - lapkričio 18 d. 3 val. važiavo sostinės Aukštaičių, Maironio Barboros Radvilaitės, Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis.
Po pranešimo apie nuskendusį jaunuolį, po pietų, septyniolikmečio brolis feisbuke parašė: „Deja, mano brolio išgelbėti nepavyko."
Policija kol kas oficialiai nepatvirtino, ar nepilnamečio artimieji atpažino kūną. Bus atliekama ekspertizė, kuri duos galutinį atsakymą.
Priminė ankstesnes dramas
Prieš šį sukrečiantį įvykį nuskambėjo dvi tragiškos nepilnamečių paieškos Vilniuje. Kaip rašė „Vakaro žinios", spalio viduryje sostinėje iš Neries ties A.Goštauto gatve ištrauktas nuskendusio penkiolikmečio Mato kūnas.
Jaunuolio ieškota dvi savaites. Matas rugsėjo 30 d. naktį išėjo iš namų ir negrįžo. Paskutinį kartą vaikinas matytas 4.21 val., išeinantis iš sporto klubo Antakalnyje.
Pernai vasarį įvyko ir 15 metų vilniečio Mykolo drama. Paauglys dingo, kaip tvirtinta, po pietų eidamas iš draugo gimtadienio. Po 18 val. vaikinas į skambučius neatsiliepė. Apie 21 val. jo telefonas išsijungė. Tik po trijų mėnesių Trakų rajone, Neryje, buvo rastas kūnas, užsikabinęs už medžio.
Komentuoja psichologas, psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis:
- Didelė dalis savižudybių, ypač paauglių, yra savotiškas pagalbos šauksmas, bandymas atkreipti į save dėmesį, kad yra sunku. Ypač paaugliai neturi įgūdžių išspręsti problemas, įveikti stresą.
Jeigu žmonės nusižudo, tai tiesiogiai ar netiesiogiai sakome, kad jie norėjo mirti. Iš tiesų mirti nenori niekas - negali norėti to, ko nepatyrei, nežinai, kas tai yra. Tokie žmonės norėtų atsidurti kažkokioje neskausmingoje būsenoje - tai gali reikšti grįžimą į būseną iki gimimo ar kūdikystę.
Toks požiūris duoda tam tikrą orientyrą, į ką reikia reaguoti. Kone kiekvienas žmogus yra patyręs panašias situacijas: pavyzdžiui, mokytojas bara vaiką, dėstytojas daro pastabą studentui, viršininkais įspėja pavaldinį.
Tokiais atvejais susigūžiama, tuo labiau susigūžia vaikas. Štai žmogus, kuriam kas nors labai nepasisekė, dažnai atsigula į lovą, susiriečia, apsikloja ir net antklode užsidengia galvą. Ar vaizdas neprimena embriono? Tai grįžimas į tą kažkada buvusią neskausmingą būseną. Panašus paauglio elgesys galėtų būti ženklas jo tėvams, artimiesiems, kad vaikui ne viskas gerai ir galbūt reikia pagalbos.
Paauglio jautrumas yra padidėjęs: vieną akimirką gali juoktis, kitą - verkti, o jei stresas peržengia atsparumo ribas, gali pasielgti ir beprotiškai - sunaikinti save, kad nekentėtų.
Beje, apie tai plačiau dėstoma ir naujoje knygoje „Sėkmės formulės". Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad paaugliai daug labiau nei brandesnio amžiaus žmonės pasiduoda įtaigai ir mėgdžioja vienas kitą - vieno poelgis gali stumtelėti panašiai elgtis.