1 nuotr.Vyras pabandė įsigytas plytas ir betono nuolaužas panaudoti kaip kietą pagrindą gyvenamojo namo statyboje ir įvažiavimui į kiemą, tačiau pakliuvo į aplinkosaugininkų nemalonę.
Marijampolės apylinkės teismas palengvino Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojo dalią, kuriam Aplinkos apsaugos departamento nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo skirta 1400 eurų bauda. Pasirodo aplinkosaugininkams užkliuvo tai, kad vyras neperdavė statybinių atliekų įmonei, turinčiai teisę jas tvarkyti, o panaudojo nuosavo sklypo pakėlimui - nukasė viršutinį grunto sluoksnį ir paskleidė apie 30 kubinių metrų plytų ir betono nuolaužų.
Departamentas nurodė, kad pagal įstatymą privaloma tokias atliekas perduoti atitinkamai įmonei, arba galima tvarkytis pačiam žmogui, jeigu turi teisę vykdyti šią veiklą. Vyras nesutiko su bauda.
Kaip informavo teismas, gyventojas pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Jis nurodė, kad statybinį „gruzą" paskleidė savo sklype, nes ketino įsirengti įvažiavimą į kiemą ir aikštelę - panaudojo kaip kietą pagrindą. Vyras aiškino, kad statybinėmis atliekomis nei norėjo, nei privalėjo atsikratyti. Pareiškėjas pažymėjo, kad statybinis „gruzas" negali būti laikomas atliekomis. Vyro manymu, kad teisės aktų jis nepažeidė.
Teisme gyventojas paaiškino, kad statybines atliekas nusipirkęs prieš trejus metus pagal skelbimą ir ketinęs panaudoti planuojamo rūsio statybai, tačiau planai pasikeitė - „gruzą" panaudojo planuojamo statyti gyvenamojo namo pagrindui, įvažiavimui. Vyras pažymėjo, kad dėl statybinių atliekų tokio panaudojimo ne kartą konsultavosi su, jo nuomone, atsakingais asmenimis, tačiau pripažino, kad raštu į atsakingas institucijas nesikreipė. Aplinkosaugininkam nustačius pažeidimą sutarė, kad „gruzą" išveš sutartu laiku, taip ir padarė.
Departamento atstovas teisme priminė, kad pagal įstatymą piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų ir kt.
Teismas pažymėjo, kad statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos, be kita ko, gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga, laikiniems keliams statybvietėje tiesti. Teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančių neapdorotų statybinių atliekų panaudojimas yra griežtai apibrėžtas, kur ir kokiais atvejais jos gali būti panaudotos.
Teismo manymu, departamentas pagrįstai nusprendė, kad gyventojas atliekų, kurių buvo daugiau nei 5 kubiniai metrai, neperdavė teisėtiems atliekų tvarkytojams, panaudojo savo sklypui tvarkyti. Konstatuota, kad buvo pažeisti atliekų tvarkymo reikalavimai. Tačiau teismas savo iniciatyva, remdamasis mažosios bendrijos pažyma, tikslino skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, ir nusprendė, kad sklype paskleista tik 16 kubinių metrų atliekų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad realios žalos aplinkai nepadaryta, kad žmogaus tikslas nebuvo teršti aplinką, itin operatyviai pašalinti neteisėtos veikos padariniai ir kt., vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais skyrė švelnesnę nuobaudą - įspėjimą.
„Žmonės turėtų elgtis atsakingai darydami bet kokią intervenciją į aplinką, susimąstyti, ar elgiasi teisėtu būdu. Jei iš esmės tuo abejojama, visada kreiptis oficialios konsultacijos. Jeigu kreipiamasi oficialiai konsultacijos, ir ji suteikiama klaidingai, tai tokiu atveju asmuo, vadovavęsis neteisingai suteikta oficialia konsultacija, nuo atsakomybės atleidžiamas", - aiškino teisėjas Nerijus Brinevičius.
Nutartis dar gali būti skundžiama.
