1 nuotr.Organizuotai grupei pateikti kaltinimai dėl nukentėjusių asmenų vardu imtų greitųjų kreditų ir gviešimosi įvairių Lietuvos miestų gyventojų turto.
Šiaulių apylinkės prokuratūra teismui perdavė 53 tomų baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai, susiję su pinigų išviliojimu, neteisėtų svetimų banko sąskaitų atidarymu ir naudojimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, pareikšti keturiems vyrams ir dviem bendrovėms. Visi kaltinamieji yra teisti, kai kurie jų šiuo metu sėdi už grotų.
Kaip antradienį informavo prokuratūra, ikiteisminį tyrimą atlikę Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai nustatė organizuotą grupę asmenų, kurie 2021-2022 m. galimai nusikaltimams vykdyti įsigijo dvi bendroves bei sukčiaudami įvairiais būdais savinosi žmonių pinigus. Iš viso kaltinamieji galėjo pasikėsinti įgyti ar įgijo turtą, kurio bendra vertė per 147 tūkst. eurų.
Įtariama, kad kaltinamieji buvo parengę nusikaltimų planą ir pasiskirstę užduotimis. Organizuota grupė, įtariama, veikė dviejų bendrovių vardu, kontroliavo šių įmonių veiklą ir valdė bankų sąskaitas. Kaltinamieji fiktyviai įdarbindavo šiose įmonėse nukentėjusiuosius bei ėmė vartojimo kreditus iš finansines paslaugas teikiančių įmonių.
Tyrimo duomenimis, grupės nariai dėjo neva parduodamų automobilių, buitinės technikos prietaisų, įvairių įrankių, medžio granulių ir kitokių prekių bei paslaugų skelbimus socialiniuose tinkluose bei interneto portaluose. Buvo reikalaujama sumokėti iš anksto. Kaip įtariama, gavę pinigus kaltinamieji prekių nepristatydavo. Kai kuriais atvejais nukentėjusieji sudarydavo su kaltinamos įmonės atstovu sutartį dėl butų remonto, tačiau pervedę pinigus statybinėms medžiagoms įsigyti, taip ir likdavo be sutvarkyto būsto ir pinigų.
Iš viso byloje nukentėjusiaisiais pripažinti net 49 žmonės ir 6 įmonės. Nukentėjusieji pareiškė civilinių ieškinių padarytai žalai atlyginti už beveik 108 tūkst. eurų sumą.
Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą, neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir panaudojimą, neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu numato griežčiausią bausmę fiziniams asmenims - laisvės atėmimą iki 8 metų.
