Prokurorai baigė „Snoro“ turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylą

Byloje įtarimai dėl didelės vertės buvusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo, jo iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dėl dokumentų klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo pareikšti buvusio banko ,,Snoras“ vadovams ir akcininkams Vladimirui . Antonovui ir Raimondui Baranauskui.

Vadovaujantis įstatymo reikalavimais, Generalinė prokuratūra pranešimus apie šio ikiteisminio tyrimo pabaigą siunčia Rusijos Federacijos generalinei prokuratūrai, nes įtariamieji slapstosi Rusijos Federacijoje, o dėl nusikaltimų padaryta didelė - beveik 0,5 mlrd. Eur - žala.

Pranešti įtariamųjų gynėjams, civiliniam ieškovui ir jo atstovams apie šio ikiteisminio tyrimo pabaigą ir supažindinti juos su bylos medžiaga pavesta tyrimą atlikusiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnams.

Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą pradėjo 2011 m. lapkričio mėn. 14 d., gavusi ir įvertinusi Lietuvos banko informaciją apie „Snoro“ banke nustatytus pažeidimus bei galimus nusikaltimus šalies finansų sistemai, nuosavybei, valstybės tarnybai.

Tyrimui vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Įtariama, kad nuo 2008 m. rudens iki 2011 m. vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. Eur vertės) banko ,,Snoras“ piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijos Konfederacijoje veikiančiuose bankuose. Taip pat įtariama, kad nuo 2009 m. iki 2011 m. buvo atlikti 2 didelės vertės galimai neteisėti sandoriai su banko „Snoras“ turtu. Dėl šių veiksmų bankas ,,Snoras“ patyrė beveik 0,5 mlrd. Eur žalą.

Generalinė prokuratūra primena, kad galimybė baigti šį ikiteisminį tyrimą, atiduodant jį teisminiam nagrinėjimui atsirado tik po to, kai 2017 m. spalį Seimas priėmė atitinkamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Jos nustatė, kad ikiteisminiuose tyrimuose dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala ir kuriuose įtariamas asmuo yra ne Lietuvos teritorijoje ir negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti tokį asmenį įtariamuoju.

Įstatymų pakeitimai sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis jiems nedalyvaujant teismo procese. 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroro Dariaus Stankevičiaus prašymus pripažinti įtariamaisiais V. Antonovą ir R. Baranauską, kurie šiuo metu slapstosi Rusijos Federacijoje ir nėra pasiekiami Lietuvos teisėsaugai.

Generalinės prokuratūros prokurorai nuolat bendradarbiavo su prokurorais Jungtinėje Karalystėje bei dalyvavo Londono teisme, nagrinėjusiame įtariamųjų V. A. ir R. B. ekstradicijos Lietuvos Respublikai bylą, kur prokurorai teikė paaiškinimus.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta apie 90 liudytojų, iš kurių daugiau kaip 20 buvo apklausti užsienio valstybėse. Parengta ir išsiųsta per 200 teisinės pagalbos prašymų į 21 užsienio valstybę, atlikta apie 50 kratų, dokumentų poėmių. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta 12 ūkinės finansinės veiklos specialistų tyrimų, kurie sudaro beveik 100 tomų bylos medžiagos, atlikti 7 kompiuterių ir laikmenų tyrimai. Šio ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro daugiau kaip 500 tomų.

Ikiteisminio tyrimo metu daug pagalbos suteikė Eurojustas, Lietuvos ambasados užsienyje, užsienio kolegos bendradarbiaudami atliekant asmenų apklausas, renkant ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis ir gaunant dokumentus. Pvz., iš Šveicarijos Konfederacijos bankų gauti svarbūs tyrimui dokumentai buvo šveicarų tiesiogiai perduoti Generalinės prokuratūros prokurorams Ciuriche, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai šiuos dokumentus patys parvežė į Lietuvą lydimi užsienio valstybių, kurias reikėjo kirsti grįžtant į Lietuvą, pareigūnų. Be to, tyrimui daug padėjo Interpolas, Europolas, Egmonto grupė, Carina, Lietuvos policijos padaliniai.

Ikiteisminiame tyrime bankroto administratoriaus komanda bankas „Snoras“ yra pripažintas civiliniu ieškovu ir pareiškęs beveik 0,5 mlrd. Eur vertės civilinį ieškinį. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu buvo apribota įtariamųjų turto, kurio vertė apie 230 mln. Eur, t. y. lėšos, esančios sąskaitose užsienio bankuose ir Lietuvoje, nekilnojamasis turtas Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje, prabangūs automobiliai ir motociklai, su įtariamaisiais susijusių ir jų valdomų bendrovių akcijos.

Įtariamieji ir jų gynėjai, civilinis ieškovas ir jo atstovai paskelbus ikiteisminį tyrimą baigtu, turi teisę susipažinti su visa tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo.