Prokurorų dovana R.Baranauskui: byla ištirta

Rytoj 61-ąjį gimtadienį švęsiančiam R.Baranauskui ir 43 metų V.Antonovui pareikšti įtarimai dėl didelės vertės buvusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo ir iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.

R.Baranauskas ir V.Antonovas šiuo metu slapstosi Rusijoje, kuri jiems suteikė prieglobstį. Į ją 2015 metais iš Londono spruko po to, kai Didžiosios Britanijos teismai nusprendė bankininkus išduoti Lietuvai. R.Baranausko lietuviško paso galiojimas yra pasibaigęs, Rusijoje jis turi pabėgėlio statusą. Pastarosios šalies prokurorai „Snoro“ bylą narpliojantiems Lietuvos pareigūnams atsisako suteikti teisinę pagalbą. Nepaisant to, vadovaujantis įstatymo reikalavimais, Rusijos Federacijos prokuratūrai bus išsiųstas pranešimas apie šio ikiteisminio tyrimo pabaigą. Apie tai įtariamųjų gynėjams, civiliniam ieškovui ir jo atstovams pranešti bei supažindinti juos su bylos medžiaga pavesta tyrimą atlikusiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnams.

Pasak Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Dariaus Stankevičiaus, ši byla nagrinėti teismui gali būti perduota rudenį ar bent iki metų pabaigos. Surašius kaltinamąjį aktą, R.Baranauskas ir V.Antonovas iš įtariamųjų taps kaltinamaisiais. Prokuroro teigimu, įtariamųjų paieška vyksta nuolat ir šie asmenys bus surasti. Paieška nebus nutraukta net jei ir teismas bankininkus nuteis už akių, nes teismo nuosprendis nebus įvykdytas.

2011 metų lapkričio viduryje pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro daugiau kaip 500 tomų. Daug pagalbos sulaukta iš užsienio kolegų. Taip iš Šveicarijos bankų gauti svarbūs dokumentai į Lietuvą parvežti su užsienio valstybių, kurias reikėjo kirsti, pareigūnų palyda.

Įtariama, kad nuo 2008 metų rudens iki 2011 metų vasaros atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. eurų) „Snoro“ piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijoje veikiančiuose bankuose. Nuo 2009 metų iki 2011 metų atlikti du didelės vertės galimai neteisėti sandoriai su „Snoro“ turtu. Dėl šių veiksmų bankas patyrė beveik 0,5 milijardo eurų žalą. Nuostoliai padaryti ne tik banko kreditoriams ir akcininkams. Netiesiogiai nukentėjo ir valstybė, nes indėlininkams pinigų praradimą kompensavo Indėlių draudimo fondas.

R.Baranauską ir V.Antonovą įtariamaisiais Vilniaus apylinkės teismas pripažino praėjusių metų vasario pabaigoje. Galimybė baigti šį ikiteisminį tyrimą atiduodant jį teisminiam nagrinėjimui atsirado tik po to, kai 2017 metų spalį Seimas priėmė atitinkamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Jos nustatė, kad ikiteisminiuose tyrimuose dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala ir kuriuose įtariamas asmuo yra ne Lietuvos teritorijoje ir negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti tokį asmenį įtariamuoju. Įstatymų pakeitimai sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis jiems nedalyvaujant teismo procese.

Civiliniu ieškovu, pareiškusiu beveik pusės milijardo eurų civilinį ieškinį, pripažinti bankroto administratoriaus komanda bankas „Snoras“. Siekiant jį užtikrinti, apribotas įtariamųjų turtas, kurio vertė siekia apie 230 mln. eurų. Tai lėšos esančios užsienio bankuose ir Lietuvoje, nekilnojamasis turtas Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje, prabangūs automobiliai ir motociklai, su įtariamaisiais susijusių ir jų valdomų bendrovių akcijos. Iš viso turto paieškos ir nuosavybės teisių apribojimai taikyti net 18 valstybių.