1 nuotr.Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia nerimaujanti, kad nuolatiniai pokyčiai mokesčių sistemoje gali sutrukdyti tolesniam Lietuvos ekonomikos augimui. Anot jos, didesnes lėšas į biudžetą galima surinkti iš ekonomikos augimo, o naujų mokesčių įvedimas gali turėti daugiau žalos negu naudos.
„Visų pirma džiaugiuosi, kad priėmėme mokesčių pakeitimus, kurie leido pasiekti 3,2 proc. nuo BVP gynybai ir Laisvės partija jau šiemet buvo atsitraukusi nuo savo gal kiek radikalių pasiūlymų nieko nekeisti mokesčių sistemoje“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ dalinosi A. Armonaitė.
„Toliau aš matyčiau, kad su mokesčiais jau reikėtų sustoti, nes buvo pakeltas ne tik pelno mokestis, buvo pakelti ir akcizai. Ekonomika auga, šiemet 2,2 proc. kitais metais prognozuojama 2,8 proc. Nesugadinkime to – finansuoti gynybą galime iš ekonomikos augimo, iš geriau surenkamo biudžeto, taip pat iš skolintų lėšų“, – pridėjo „laisvietė“.
Ministrė taip pat teigė nesutinkanti su siūlymu gynybą papildomai finansuoti įvedant draudimo sektoriaus įnašą.
„Mes iš karto pasakėme, kad iš karto siūlome nedaryti šios klaidos, nes mokestis yra žmonėms, kurie draudžiasi arba privalo draustis. Mes norime, kad žmonės draustųsi nuo rizikų, o ne juos atbaidyti nuo to“, – teigė A. Armonaitė.
Laisvės partijos pirmininkė taip pat išsakė baimę, jog šalies ekonomikos augimas gali būti sutrikdytas nuolatinės kaitos mokesčių sistemoje. Pasak jos, skubotos ir nepamatuotos reformos, netgi turinčios kilnių tikslų, gali sukelti priešingą poveikį.
„Nesinori to augimo, kurį mes turime, sugriauti nepamatuotais ir neišdiskutuotais sprendimais. Kartais jie gal vadovėliškai atrodytų logiškai: iš tikrųjų, mokesčių sistema galėtų būti teisingesnė, bet kiek daug mes turime stagnacijos ir neapibrėžtumo, norėtųsi, kad neturėtume“, – sakė A. Armonaitė.
„Mes negalime gyventi nuolatinėje mokesčių kaitoje. Mes dabar taip gyvename, visą laiką atrodo, kad kažkas keisis: socialdemokratai kažką keis, konservatoriai kažką keis (...). Mes sakome, kad užtenka. Augame, viskas auga, sustokime ir leiskime augti“, – teigė ministrė.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kitos Seimo kadencijos metu žada įgyvendinti mokesčių reformą ir pertvarkyti sistemą. Anot jos, mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.
V. Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.
