Lietuvos karinę gamyklą valdys vokiečiai

Tikisi tęstinumo

Derybose dėl bendros įmonės su Vokietijos gamintoju steigimo ir valdymo nutarta, kad įmonės veikloje dalyvaus įmonės „EPSO-G" ir „Giraitės ginkluotės gamykla". Lietuvai bendroje įmonėje priklausys 49 proc. akcijų, likusi dalis atiteks „Rheinmetall". Anksčiau buvo skelbta, kad „EPSO-G" atiteks 48 proc., o „Giraitės ginkluotės gamyklai" 1 proc. akcijų.

„Derybos buvo intensyvios, nemažai klausimų buvo sprendžiami lygiagrečiai, tačiau glaudus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos institucijų bei bendrovių leido užtikrinti sklandų pasiruošimą gamyklos statyboms. Esu tikra, kad šio projekto svarbą supranta ir naujoji Vyriausybė, kuriai paliekame tvirtą pagrindą kitam etapui, gamyklos statybai", - prieš pat kadencijos pabaigą sakė dabar jau buvusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Investuos 180 mln. eurų

„Vakaro žinios" primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija sutartį dėl „Rheinmetall" Lietuvoje plėtros pasirašė dar birželio pradžioje. Taip pat tą patį mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto taryba amunicijos gamyklos statybai nusprendė perleisti Baisogaloje (Radviliškio raj.) esantį sklypą. Liepos viduryje Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui, kad „Rheinmetall" gamyklai „Lithuanian Center of Excellence for Ammunition" būtų suteiktas neatidėliotino valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusas.

„Rheinmetall" į 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą Lietuvoje ketina investuoti daugiau nei 180 mln. eurų, joje turėtų būti sukurta bent 150 naujų darbo vietų. Gamykla Radviliškio rajone turėtų pradėti veikti 2026-ųjų viduryje.

Startas - pavasarį

„Gamykla operacijas pradės nuo 2026-ųjų vidurio ir užbaigta galės gaminti dešimtis tūkstančių 155 mm kalibro artilerijos šaudmenų per metus", - pranešė „Rheinmetall". Gamyklos statybas planuojama pradėti kitų metų pavasarį.

Lapkričio pabaigoje po sutarties su „Rheinmetall" atstovais dėl žemės sklypo būsimai gamyklai Radviliškio r. nuomos bei šaudmenų įsigijimo pasirašymo tuometinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas informavo: Lietuva iš gamyklos įsigis 155 mm amuniciją, tinkamą Lietuvos kariuomenės naudojamoms vokiškoms PzH 2000 ir prancūziškoms „Caesar" savaeigėms haubicoms. Pagamintos produkcijos esą poreikį patenkins visu šimtu procentų.

Jokio pavojaus

Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas „Vakaro žinioms" sakė, kad nemato jokio pavojaus dėl to, kad įmonės, valdysiančios strateginę Lietuvoje išdygsiančią karinę gamyklą, didesnę dalį akcijų valdys užsieniečiai: „Strateginis investuotojas ateina su savomis technologijomis, investicijomis. Paprastai taip ir būna, kad tokiu atveju jis turi didesnę akcijų dalį."

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas irgi mano, jog tai, kad Lietuvai atiteks 49 proc. akcijų, yra gerai, nes ji prie projekto prisidės tik suteikdama gamyklai savo teritoriją, infrastruktūrą.

„Rheinmetall" ateina su savo pinigais, dar ir darbo vietų sukurs, todėl manau, kad sutartis yra sąžininga. Jei prisidėtume ir savais pinigais, tada būtų nesąmonė, aš būčiau prieš tai, kad kontrolinį paketą valdytų kiti.

Kai vyko derybos su „Rheinmetall" dėl jų atėjimo, mes kėlėme klausimus dėl šovinių. Nes tai toks produktas, kurio gali greitai beveik nebereikėti - jei susitvarkys geopolitinė situacija. Paaiškėjo, kad būtų labai nesudėtinga gamykla perorientuoti į kitą gamybą.

Be to, ateina vokiečiai, o ne bet kas. O jie - strateginiai partneriai. Vokietija brigados Lietuvoje išlaikymui yra numačiusi 12 mlrd. eurų. Įsivaizduojate? Mes suteikiame tik plotą, o jie duos viską. O dar iš paskos ateina ginkluotės pramonė. Vokietija Lietuvą jau mato kaip investicinį centrą. Kad tik neišeitų. Be to, ateinant tokioms gamykloms NATO investuoja, kad jos būtų apsaugotos. Tad būtų šansas, kad į oro gynybos sistemą būtų investuojama", - teigė D.Gaižauskas.

Mažiau akcijų - dar geriau

Pirmosios po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės pramonės ministras prof. Rimvydas Jasinavičius paaiškino, kad 51 proc. akcijų leidžia turėti teisę tvarkyti tik einamuosius, operatyvinius klausimus. Tačiau tuo pačiu ir įpareigoja prisiimti visą atsakomybę už operatyvinių reikalo tvarkymo rezultatus.

„Strateginiams klausimams (planavimo, vykdymo, tolimesnių investicijų ir t.t.) spręsti 51 proc. neužtenka, reikia turėti du trečdalius balsų. Juos sprendžiant galės dalyvauti ir Lietuva, todėl baimintis nereikėtų. Pavyzdžiui, jei kuri nors pusė norės, kad gamintume daugiau šovinių nei buvo sutarta (arba mažiau, nei sutarta), turės susitarti abi pusės, nes tai - strateginis klausimas.

Man kaip tik atrodo gerai, jog Lietuva turės ne 51, o 49 proc. akcijų. Nes kitaip turėtų būti atsakinga ir už einamuosius klausimus, kasdieninę veiklą. O mes žinome, kad viešojo sektoriaus atstovai visų pirma neturėtų tiek kompetencijos, visų antra - neturėtų suinteresuotumo daryti super gerai, nes nejustų atsakomybės už veiklos rezultatus. Statistika rodo, kad privataus kapitalo savininkai visada labiau rūpinasi veiklos rezultatais nei paskirti biurokratiniai atstovai", - pabrėžė prof. R.Jasinavičius.

Komentuoja gynybos ekspertas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius:

Turint mintyje, kad vokiečiai ateina su savomis investicijomis, gamybos technologijos naujovėmis, tai reikia džiaugtis, kad dar daug akcijų mums davė. Reikia džiaugtis, kad turėsime tokią gamyklą. Nes tai yra ir galimybė vystyti mūsų pačių inžinerinę mintį, atsiranda galimybės įdarbinti daug mūsų paruoštų specialistų. Tai yra projektas, šalį pakeliantis į naujas aukštumas. Aš jį labai palaikau, o tas 49 proc. akcijų perleidimas yra gražiai užmaskuota ištiestos pagalbos ranka. Vokiečiai čia pasirodė dosnūs.

Kitas dalykas yra dėl saugumo reikalų. Saugumo reikalai kyla tada, kai nieko nedaroma tokiai investicijai ginti ir pridengti. Pastatyta gamykla turi turėti savo karinę saugumo sistemą, savo priešlėktuvinės gynybos sistemą. Tai automatiškai turi būti viena šio projekto dalių, tai turi būti planuojama. O ar planuojama - negaliu atsakyti. Jei to nėra, tai tokius planuotojus reikia išvežti į Solovkų koncentracijos stovyklą.

Dar vienas dalykas - kai kas galvoja, kad tokios investicijos buvimas gali pritraukti priešo atakas į Lietuvą. Manau, kad tikrai ne. Tai yra pernelyg smulkus objektas vertinant karinės strategijos požiūriu, kad taptų karo priežastimi. Karas gali kilti visai dėl kitų priežasčių, o karui kilus tokios savo gamyklos buvimas gali būti mums labai labai naudingas. Nes Lietuva turi gerokai per mažai šaudmenų, lyginant su tuo, kokius uždavinius tam kelia Ukrainos karo patirtis. Kita vertus, kadangi visos ES šalys yra tokioje pat situacijoje, gamyklos buvimas tikrai atsipirks.