Aukso kaina gegužės pradžioje buvo pakilusi iki 1868 eurų už unciją - tai vienas aukščiausių įvertinimų istorijoje. Tačiau specialistai įspėja: nors auksas išlaiko aukštas kainas, daugeliui tai nebūtų gera investicija.
Lyginant su praėjusių metų geguže, šiuo metu aukso kaina yra pakilusi 8 proc., o lyginant su kovo 1 d. kaina dabar yra 7,5 proc. didesnė.
Visgi, Lietuvoje veikiantis aukso pardavėjas „Nacionalinis aukso bankas" įspėja: nors auksas yra saugus investicinis būdas ekonominio nestabilumo laikotarpiu, egzistuoja ir patrauklesni investicijų būdai, o aukso kainos gali smarkiai kristi.
„Daugelis investuotojų laiko auksą saugiu investiciniu būdu, nes jis gali būti apsauginis turtas, kai ekonomika yra nesaugi. Todėl, jei pasireikštų ekonominė krizė arba nestabilumas, aukso kainos galėtų išaugti, nes investuotojai bando apsaugoti savo turto vertę. Tačiau techninė recesija, kuri būna susijusi su žemesniu gamybos lygiu, gali turėti neigiamą poveikį aukso kainoms. Kitas svarbus veiksnys yra palūkanų normos. Kai jos yra žemos, aukso vertė paprastai didėja, nes investuotojai stengiasi surasti saugesnius būdus užsidirbti pinigų. Kai palūkanų normos yra didelės, aukso kainos gali kristi, nes investuotojams bus patrauklesni kiti investiciniai būdai", - Eltai aiškino „Nacionalinio aukso banko" atstovai.
Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas laikėsi nuomonės, kad auksas - investicija, kuri gali padėti išlaikyti tam tikrą vertę nestabilumo laikotarpiais, bet ilguoju laikotarpiu ir ypač artimojoje ateityje jis turės mažai vertės. Kadangi, krizių, tokių kaip COVID-19 pandemija ar Rusijos invazija į Ukrainą, ekonominės pasekmės tampa vis mažiau jaučiamos, jo nuomone, auksas savo vertę praras.
„Auksas iš esmės yra nereikalingas, nes jis neduoda grąžos ir negeneruoja lėšų, bet jis yra daiktas, kuriuo siekiama išlaikyti tam tikrą vertę kritiniais taškais, kai yra karas, maras ar infliacija. Tai maras baigėsi, bent jau šiame etape. Karas greičiausiai baigsis anksčiau ar vėliau, o infliacija traukiasi. Tai trumpuoju periodu, be abejo, įvairių grąžų gali būti. Bet kaip ilgalaikė investicija, pavyzdžiui, investuoti 5 metams ar dešimtmečiui - tai tikrai nesiryžčiau to dalyti, nes tos išvardintos priežastys greičiausiai pasitrauks", - Eltai komentavo M.Dubnikovas.
Taip pat, pasak jo, istoriškai auksas linkęs pigti ir prarasti paklausą tiek dėl ekonominių, tiek dėl kultūrinių priežasčių. Jo teigimu, nors auksas periodiškai grįžta į aukštas pinigines vertes, pavyzdžiui, 1980 metų lygis buvo dar kartą pasiektas prieš 2008 metų krizę, dolerio vertė per tą laikotarpį buvo kritusi daugiau nei tris kartus.
„Auksas nėra tinkama ilgalaikė investicija. Paskutinį kartą, kai buvo tokia aukšta infliacija Vakarų Europoje ir JAV (o tai buvo 1980-1982 metais), auksas pasiekė savo aukštumas. Ir vėliau, infliacijai pasitraukus, auksas gerokai krito ir į tą buvusį tašką atsistatė tik 2008 metais, kai vėl buvo įtampos ekonomikoje. Tai įrodymas, kad kartais reikia 30 metų palaukti, kol kaina atsistatys į buvusį lygmenį. Bet ta kaina yra ne tos vertės, nes infliacija sugraužė valiutos kainą", - sakė jis.