Baltarusijoje įstrigę vilkikai - tikra ar dirbtinai kuriama problema?

Vieni džiaugiasi šiuo sprendimu ir teigia, kad toks Minsko žingsnis smarkiai mūsų šaliai nepakenks, kiti, priešingai, jau skaičiuoja nuostolius ir baiminasi, kad jie dar labiau augs.

Tik nereikia mūsų gąsdinti

Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) generalinis sekretorius Sigitas ŽILIUS, patvirtinęs, kad Baltarusijoje įstrigo nemažai lietuviško transporto, teigė tragedijos tame nematąs.

„Veikia Medininkų pasienio patikros postas, per kurį mūsų vežėjai grįžta namo. Taip pat dar pirmadienį LVS raštu kreipėsi į Lietuvos valdžią, ragindami užtikrinti galimybę lietuviškam transportui grįžti namo. Politikai pažadėjo, kad bus sukurti specialūs koridoriai, atvertas Šalčininkų pasienio patikros punktas, tad tikrai visas transportas grįš. Kaip pavyzdys - vieno didžiausio mūsų sąjungos nario vilkikai jau sėkmingai parvažiavo į Lietuvą", - tikino S.Žilius.

Jis pabrėžė, jog Lietuvos vežėjai supranta, kad vyksta hibridinis karas, Lietuva pateko į šio karo sūkurį, todėl Baltarusijos pusė ir ėmėsi prieš lietuvių vežėjus, kuriems neleidžiama išvykti nei per Lenkijos, nei per Latvijos pasienį, nukreiptų veiksmų.

LVS vadovas patikslino, kad visas lietuviškas transportas įstrigęs puspriekabių perkabinimo punktuose, nes Baltarusija jau senokai uždraudė lietuviškam transportui važiuoti į šalies gilumą. Be to, pasak jo, iš 6700 Lietuvoje registruotų transporto įmonių tik keliasdešimt dirbo su Baltarusija, tad, šalies mastu, dabartinė situacija didelių nuostolių nepridarys. Juos pajus tik įstrigusio transporto savininkai.

„Beje, jokiais įstatymais nebuvo draudžiama dirbti šia kryptimi ir vežti krovinius iki šių punktų. Jeigu bus uždrausta, nebevešime. Nors, manau, po šio incidento norinčių dirbti Rytų kryptimi ir taip sumažės, - svarstė S.Žilius. - Aišku, baltarusiai gali kažkurią dalį transporto konfiskuoti, nes niekas nežino, kokių dar minčių turi neprognozuojamas Aliaksandras Lukašenka.

Kita vertus, tie vežėjai, kurie nusprendė dirbti Rytų kryptimi, puikiai suvokė, jog dirba karo veiksmų zonoje, ir tokius savo sprendimus, tikėtina, įvertinę rizikos bei pelno santykį, gerai apgalvojo. Be to, jeigu baltarusiai sugalvos konfiskuoti lietuviškus vilkikus ar puspriekabes, mes imsimės visų teisinių priemonių, kad jie už tai atsakytų ir lietuvių įmonių patirta žala būtų kompensuota."

Jis nurodė, kad LVS visiems įstrigusiems kaimyninėje šalyje padeda teikdama informaciją. „Lietuvos piliečiai ir turintys leidimą gyventi mūsų šalyje gali grįžti namo, palikę transportą saugomose aikštelėse, nors tai ir negarantuoja jų saugumo, - patikslino S.Žilius. - O kalbant apie viešąją opiniją, manau, jog „uždarymo" burbulą pučia tie, kurie turi sentimentų Rusijai ar Baltarusijai, arba tie, kurie stengiasi uždirbti politinių taškų.

Prie jų prisideda ne Lietuvoje, o Kazachstane ar Uzbekistane registruotos lietuviško kapitalo įmonės, nes jos irgi patiria nuostolių, todėl viešoje erdvėje ir girdisi pareiškimai apie didžiulius praradimus bei katastrofišką situaciją, nors taip nėra."

Gali likti be transporto

O štai vienos iš pervežimais užsiimančių bendrovių, kurios vilkikai su puspriekabėmis užstrigo Baltarusijoje, atstovas Jegvenijus (pavardė redakcijai žinoma, - aut.past.) patikino, kad pastarasis Minsko žingsnis Lietuvos transporto sektoriui turės ilgalaikių neigiamų pasekmių.

„Baltarusijoje įstrigo 11 mūsų sąstatų ir dar viena puspriekabė. Jie tušti, be krovinių, bet neaišku, kada grįš, jeigu iš viso grįš, tad įmonė jau skaičiuoja nuostolius, - neslėpė vyras. - Problemą gilina tai, kad baltarusių muitininkai su mumis elgiasi kaip jiems patinka.

Apie naują draudimą buvo paskelbta šeštadienį, lapkričio 1 d., tačiau jis turėjo įsigalioti tik lapkričio 2 d. Vienas iš mūsų vilkikų, eilėje prie Bresto prastovėjęs savaitę, nes uždarius kitus pasienio punktus kartais tenka laukti ir ilgiau, jau turėjo išvažiuoti, bet baltarusiai nusprendė, kad draudimas galioja nuo jo paskelbimo ir vilkikas buvo sulaikytas."

Pasak Jevgenijaus, toliau situacija gali klostytis labai nepalankiai.

„Baltarusiai nori užsidirbti, todėl naudojasi esama padėtimi. Jie vilkikus, kurie šiuo metu tiesiog stovi pasienyje ir, jeigu Lietuva atidarytų sienas, galėtų išvažiuoti, stengiasi surinkti į mokamas „saugomas" aikšteles, kur para stovėjimo kainuoja 60-70 eurų.

Tuomet, jeigu bus geros nuotaikos, gali pareikalauti perrašyti kelionės dokumentus, pakeisti navigacines krovinio plombas ir t.t. Sakant paprasčiau, vieno vilkiko peradresavimas, norint pakeisti jo maršrutą, gali atsieiti iki 200 eurų. Bet ir tai ne faktas, kad jis galės išvykti -, toliau pasakojo vyras. - Kitas mūsų vilkikas yra prie sienos su Lenkija.

Jam norint pasiekti Medininkus, pakeliui reikia sustoti tarpiniame muitinės poste. Čia už stovėjimą irgi reikės susimokėti, o tuomet baltarusiai spręs - praleisti jį ar ne. Jeigu palaikys 10-15 dienų, tuomet galės pareikšti, kad baigėsi transporto priemonei išduotas laikinas įvažiavimo leidimas, todėl, jo nepratęsus, transportas bus konfiskuotas valstybės naudai.

Beje, kai prieš kelis metus lenkai buvo uždarę sienas, baltarusiai pritaikė tą pačią praktiką ir lenkai skubiai sienas atidarė. Dabar baltarusiai neslepia, kad irgi spaus vežėjus, nes esantiems Šalčininkuose neleidžia važiuoti į Medininkus. Pasak jų, čia irgi pasienio patikros punktas, tad stovėkite, laukite, kol jūsų pusė atkels vartus."

Iš visos dabartinės situacijos, vyro teigimu, daugiausia laimės latviai.

„Dar 2022 metais baltarusiai uždraudė lenkams patiems vežti krovinius per šalies teritoriją - juos specialiuose punktuose reikėjo perkrauti į rusų arba baltarusių transportą. Lietuvai ir Latvijai tokių reikalavimų nebuvo ir užteko tik perkabinti priekabą prie kito vilkiko.

Dabar tokie pat ribojimai taikomi ir lietuviams, todėl mes prarandame konkurencingumą, nes „privilegiją" išsaugojo tik latviai. Ne kiekvienas klientas norės, kad jo prekės būtų perkraunamos. Jas pakrovė, užplombavo ir klientas tikisi, kad taip jos keliaus iki paskirties taško.

Jeigu prasidės perkrovimas, dalis klientų tikrai pabėgs, o tos įmonės, kurios dirbo tik Rytų kryptimi, gali net bankrutuoti, nes per dieną naujų užsakovų nerasi. Tad šiandieninėje situacijoje, kai mes palikti kvailio vietoje ir jau skaičiuojame nuostolius, „braliukai" latviai gali džiaugtis netrukus pradėsiančiais augti pelnais.

Gal valdantieji ir galvojo, kad sienas uždarius bus geriau, bet akivaizdžiai matome, kad gavosi ne taip, kaip buvo tikėtasi", - apibendrino Jevgenijus.

Laiko klausimas

Artūras Pukėnas, pervežimais užsiimančios įmonės vadovas, į pasienyje su Baltarusija susiklosčiusią situaciją linkęs žiūrėti filosofiškai.

„Visuomet yra pliusų ir minusų. Be to, tie, kurie dirba su Rytų rinkomis, žino, kad jos yra neprognozuojamos. Aš pats iš šios rinkos pasitraukiau 2017 metais, tačiau jau tuomet ten būdavo visokių force majore - prisiminė įmonės vadovas. - Niekam ne paslaptis, kad tose rinkose kainos geros, todėl vežėjai uždirba daugiau, negu dirbantys Vakarų kryptimi. Jie tikrai užsidirbdavo viršpelnius, apie kuriuos dabar, kol vilkikai stovi, teks pamiršti. Kiekvienas pats sprendžia, kiek jam rizikuoti".

Didžiausia problema esamoje situacijoje, pasak jo, yra susijusi su vairuotojais.

„Lietuvoje turintys teisę dirbti Baltarusijos piliečiai susiduria su sunkumais tiek vykdami namo, tiek keliaudami į darbą, nes dėl uždarytų sienų jiems tenka keliauti aplink. O daugiau kažko rimto aš čia nematau, - teigė A.Pukėnas. - Latviai Baltarusijos rinkos nepaims, nes yra tam per maži". O ir situacija, anksčiau ar vėliau, bet normalizuosis, tik klausimas, kas pirmas nusileis - Vilnius ar Minskas.

Manyčiau, kad labiau dėl viso šito skauda A.Lukašenkai, todėl, tikėtina, jis atsitrauks pirmas ir viskas grįš į senas vėžes."