2 nuotr.Iki 2030-ųjų planuojant nutiesti Baltijos šalis su Lenkija sujungsiančią europinę vėžę „Rail Baltica", Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai pasirašė 1,77 mlrd. eurų vertės geležinkelio elektrifikavimo sutartį.
„Modernus geležinkelis neįsivaizduojamas be elektrinių traukinių. Natūralu, kad padarius sankasų statybos darbus būtina padaryti elektros tinklą, kuris leis važiuoti greitai ir taip pat išmetant kuo mažiau teršalų", - žurnalistams pirmadienį po pasirašymo sakė „Lietuvos geležinkelių" (LTG) grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
„Šis projektas per visas Baltijos šalis yra pats didžiausias geležinkelių srityje, siekia beveik 1,8 mlrd. eurų, ne kasdien tokie projektai pasirašomi", - teigė jis.
Vėžės atkarpos Lietuvoje elektrifikavimo darbai kainuos apie 818 mln. eurų (be PVM).
E. Lazausko teigimu, dėl projekto apimties būtina suderinti technologijas tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, kad traukiniai galėtų judėti be trukdžių.
„Elektrifikavimas Lietuvoje yra šiek tiek vėliau negu pagrindiniai statybos darbai, bet kuriuo atveju, kadangi projektas dabar suskirstytas fazėmis, ir iki 2030 metų pirmoji fazė numatyta ir darbai elektrifikacijos didžiąja dalimi turėtų būti atlikti", - aiškino jis.
Elektrifikavimo darbus visose trijose Baltijos šalyse vykdys Ispanijos įmonių konsorciumas „Cobelec".
„Tuo ir svarbus šis susitarimas - visos trys šalys pasirašė šį kontraktą tam, kad po to nebūtų tarp šalių nesusipratimų (elektrifikuojant vėžę - ELTA)", - pažymėjo LTG grupės vadovas.
E. Lazausko teigimu, suprojektavus ir sutvirtinus pylimus, ant kurių bus nutiesti bėgiai, bus statomi elektros tinklo stulpai.
Bendros projektą vystančios Baltijos šalių įmonės „RB Rail" vadovas Markas Kivila teigė, kad įgyvendinant projektą iš viso bus nutiesta apie 2,4 tūkst. kilometrų elektros tinklo, pastatyta apie 50 tūkst. stulpų.
Pasak jo, iki metų pabaigos bus vykdoma daugiau nei 40 proc. pirmojo etapo europinės vėžės darbų.
„Šiandien švenčiame ne tik vėžės elektrifikavimo etapą, bet ir tai, kad projektas pasiekia tam tikrą brandos lygį, kurio dar nematėme", - po sutarties pasirašymo kalbėjo M. Kivila.
Laukiama didesnio ES finansavimo
„Rail Balticos" projektui skirtas Europos Komisijos (EK) finansavimas siekia apie 1,6 mlrd. eurų - liepą skirta dar 295,5 mln. eurų pagal europinę „Connecting Europe Facility" (CEF) programą, Lietuvai iš šios sumos atiteko apie 95 mln. eurų.
„Kalbant apie projekto finansavimą - Europos Komisija ėmėsi konkrečių žingsnių, formuojant ateinančio laikotarpio biudžetą ir skiriant lėšas iš CEF priemonės", - teigė „RB Rail" vadovas.
M. Kivilos teigimu, pirmojo „Rail Baltica" etapo darbų vertė siekia apie 15,5 mlrd. eurų, iš kurių dalis Lietuvoje sudaro apie 6,6 mlrd. eurų, Latvijoje - 5,5 mlrd. eurų, Estijoje - 3,2 mlrd. eurų.
„Projektas dar nėra baigtas, kasdien ieškome galimybių mažinti jo kaštus", - pažymėjo jis.
Anksčiau skelbta, kad „Rail Balticos" projektui užbaigti iki 2030-ųjų Baltijos šalims reikia papildomų 10 mlrd. eurų, Lietuvai - 4 mlrd. eurų.
Gegužę trijų Baltijos šalių susisiekimo ministrai pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo bendrai siekti didesnio papildomo europinio finansavimo strateginiam susisiekimo projektui įgyvendinti.
„Rail Baltica" - didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Balticos" geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje - 392 km, Latvijoje - 265 km, Estijoje - 213 km.
