1 nuotr.Į valdančiąją koaliciją pakviesti „valstiečiai" siūlo bankams įvesti naują mokestį, kadangi solidarumo mokestis metų pabaigoje nustoja „galioti". „Valstiečių" pastangomis toks punktas įrašytas ir koalicijos sutartyje. Aišku, bankai prieš naują mokestį stoja piestu.
Koalicijos sutartyje mokestis bankams įvardijamas kaip finansinis stabilumas, skaičiuojamas nuo įsipareigojimų. Pagal koalicijos sutartį rašoma Vyriausybės programa, šis mokestis įtrauktas į programos juodraštį, tačiau kol kas neaišku, ar liks „švarraštyje". Kol kas neaišku nei nuo ko jis būtų skaičiuojamas, nei tai, ar būtų laikinas, ar nuolatinis.
Mat, pavyzdžiui, kredito įstaigoms 2020 m. įvestas padidintas 20 proc. pelno mokestis (kai bazinis dydis yra 15 proc.) ir jis tapo nuolatiniu. O štai nuo 2023-ųjų bankai moka solidarumo įnašą. Įvestas dviem metams, po to pratęstas dar metams - iki šių pabaigos. Ir viskas.
Koalicijos partneriai nusprendė, kad jį dar kartą pratęsti nebeapsimoka - mažėjant palūkanoms, mažai jo būtų surinkta, todėl svarsto naują mokestį.
Tam, aišku, labai prieštarauja Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
„Jau dabar daugiau nei pusę milijardo bankai sumokėjo ir būtent tos lėšos buvo numatytos gynybai. Tai sektorius reikšmingiausiai prisidėjo iš visų sektorių prie gynybos. Ir su papildomu pelno mokesčiu taip pat santykinai reikšmingiau sektorius prisideda prie biudžeto finansavimo.
Šis sektorius jau yra diskriminaciniai apmokestintas ir manome, kad didinti tą diskriminaciją būtų klaida. Jau ir dabar pas mus bankų sektorius apmokestintas stipriausiai šiuo periodu. Tai kenkia tiek šalies įvaizdžiui, tiek investicinei aplinkai. Situaciją stebi užsienio investuotojai ne tik tai tie, kurie jau yra valstybėje, bet ir tie, kurie galbūt svarstytų į valstybę ateiti", - LRT sakė E.Čipkutė.
Parlamentaras, „valstiečių" partijos vicepirmininkas Valius Ąžuolas „Vakaro žinioms" teigė, kad kol kas neaišku, nuo ko būtų skaičiuojamas bankų mokestis.
„Su solidarumo mokesčiu liūdna tai, kad jis turėjo būti dar ir kitais metais, tačiau kai kurie politikai pamiršo tą padaryti. Kol Lietuvos bankas bankams moka didžiules palūkanas už kapitalą iš mūsų pinigų, tas mokestis turėjo likti. Tačiau solidarumo mokesčio nebeliko, todėl reikia kitokio mokesčio. Tiksliau, tokio paties, tik kitokio modelio", - aiškino V.Ąžuolas.
Politikas stebėjosi E.Čipkutės pavirkavimais, esą bankų sektorius ir taip diskriminuojamas, nes moka didesnį pelno mokestį nei kiti.
„Kai sako, kad bankai diskriminuojami, tai turiu priminti, kad bankai turi nulinį PVM tarifą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visi PVM moka, o bankai nemoka. Tai galima jokių mokesčių nekeisti, tik įvesti PVM kaip ir kitiems. Susimokėsite 300-400 mln. eurų ir viskas bus gerai. Biudžetas dėl to gautų tikrai daugiau nei iš naujo mokesčio.
Bankai kone kas pusmetį didina įvairius įkainius, iš to susirenka šimtus milijonų eurų ir dar skundžiasi diskriminacija. O didina įkainius, nes bankų priežiūra yra pati blogiausia Europoje. Kitose ES valstybėse tokio plėšikavimo nėra", - dėstė V.Ąžuolas.
Vyriausybės programa Seimui turėtų būti pristatyta kitą trečiadienį, prasidedant rudens sesijai. Tačiau tai nereiškia, kad iki to bus nutarta, kaip mokestis turėtų atrodyti. Tik turėtų būti įrašyta, kad jis bus įvestas.
„Vyriausybės programoje juk nėra konkretumo, detalių. Ten tik pamatai. O toliau reikės kalbėtis su Lietuvos banku, Finansų ministerija ir tartis dėl detalių. Manau, kad vienas variantų - įvesti PVM. Už duoną PVM yra, tai kodėl už bankų paslaugas nėra?", - retoriškai klausė V.Ąžuolas.
Tačiau regis, naujo mokesčio nebus, nes jam turbūt nepritars didžiausia koalicijos partnerė socialdemokratų partija.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, vienas socialdemokratų lyderių Algirdas Sysas „Vakaro žinioms" sakė, kad naujas mokestis tėra „valstiečių" noras.
„Kitas dalykas - bankai ir taip jau moka 5 proc. didesnį pelno mokestį nei kiti. Taip, nemoka PVM, bet pelno mokestį sumoka pakankamai didelį. Solidarumo mokestis įvestas, kai buvo didelės palūkanų normos, bet dabar jos kritusios - gal net kokius 3 kartus. Kai buvo didelės palūkanos, tai ir bankų pelnai buvo dideli. Dabar tokių viršpelnių nėra. Mūsų programoje naujo mokesčio nebuvo, todėl bus diskutuojama. Jie ne visiems mūsų pasiūlymams pritaria ir mes ne visiems privalome pritarti", - teigė A.Sysas.
Kitas įtakingas socialdemokratas, pirmasis Seimo vicepirmininkas ir turbūt būsimasis pirmininkas Juozas Olekas nebuvo itin šnekus.
„Dar palaukite dėl to mokesčio. Dar neturime Vyriausybės programos. Kai turėsime, tada ką nors pasakysiu, o kol kas reikia išgirsti argumentus ir skaičius", - tepasakė J.Olekas.
Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Algirdas BUTKEVIČIUS:
Aš manau, kad būtų galima paprasčiausiai pratęsti tai, kas yra - bankų solidarumo mokestį, nes metų pabaigoje jis baigsis. Kol bankai gauna didžiulius pelnus, tol šis mokestis yra tikslingas. O pelnus labiausiai lemia rinkoje išaugęs pinigų kiekis po pandemijos laikotarpio. O pinigų kiekio augimą labiausiai lėmė Europos centrinio banko vykdyta politika.
Kodėl pas mus veikiantys bankai procentiškai uždirba didžiausius arba beveik didžiausius pelnus ES? Todėl, kad pas mus pinigų kiekio išaugimas daug didesnis nei kitose euro zonos šalyse. Pas mus 2020-2021 m., tai yra, per pandemijos laikotarpį, pinigų kiekis išaugo 45 proc., kai euro zonoje vidutiniškai 26 proc. Įsivaizduokite, koks pokytis pas mus. Jei panagrinėtumėte, kiek augo žmonių indėliai, pamatytumėte, kad buvo ir yra labai didelės pinigų atsargos indėlių forma.
Komercinių bankų pelnas praktiškai susideda iš dviejų dalių: veiklos rezultatas bei pelnas už indėlius, laikomus centriniame banke - mat už tai komerciniai bankai gauna palūkanas. Antra dedamoji dalis Lietuvos bankuose yra daug didesnė nei kitose šalyse, netgi Skandinavijoje. Ten pelningumo augimas yra maždaug 18 proc., o pas mus - daug didesnis.
