Dėl mokesčio už kelius brangs viskas

Pastarasis nuo liepos 1 d. pailgės 1151 km, įtraukiant 21 krašto kelių ruožą, o bendras mokamų kelių ilgis šalyje sieks 2851 km.

Susisiekimo ministerija tikina, kad nuo to visiems bus tik geriau, tačiau vežėjai su tuo griežtai nesutinka ir negaili šiam sprendimui kritikos.

Vartotojai brangimo nepajus

Redakcijai pasiteiravus, kodėl šis klausimas nebuvo svarstytas Seime, Susisiekimo ministerija nurodė, kad: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu, 2025 m. gegužės 14 d. išplėtė kelių, kuriais kelių naudotojai, sumokėję kelių naudotojo mokestį, įgyja teisę važiuoti, sąrašą."

Institucijai buvo priminta, kad kelių priežiūrai ir taip nemažai pinigų surenkama iš įvairių mokesčių, tačiau šalies kelių būklė ne tik kad nedžiugina, bet ir kelia vis daugiau klausimų, bei pasiteirauta, kas užtikrins, kad papildomai gautos lėšos bus panaudotos pagal paskirtį.

„Pagrindinis valstybinės reikšmės kelių tinklo finansavimo šaltinis - Kelių priežiūros ir plėtros programa (toliau - Programa). Lėšos jai finansuoti skiriamos iš valstybės biudžeto, pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktus limitus ir paskirstomos Vyriausybės nutarimu. Pažymėtina, kad Programos finansavimo lėšų dydis niekaip nepriklauso nuo sumokėtų mokesčių (kelių naudotojo, degalų akcizo ir kt.) dydžio, - patikslino Susisiekimo ministerijos atstovai. - Keliams tiesti, rekonstruoti, remontuoti ir prižiūrėti skirtų lėšų panaudojimas kontroliuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nustatytus prioritetus, techninių normatyvų reikalavimus, lėšų panaudojimą pagal nustatytą paskirtį, optimaliausių rinkos pasiūlymų pasirinkimą, nustatytų veiklos rezultatų pasiekimą ir kt.

Esamo valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tinklo finansavimo nepakanka realioms infrastruktūros išlaikymo ir atnaujinimo sąnaudoms padengti. Nors Programos biudžetas nominaliai per pastaruosius metus didėjo, jo perkamoji galia, atsižvelgiant į infliaciją, statybos sąnaudų augimą ir didėjančias darbo sąnaudas, ne tik neaugo, bet, ekspertų vertinimu, realiąja verte tapo net mažesnė nei prieš 15 metų."

Galiausiai buvo pasiteirauta ar kas nors įvertino, kiek dėl išplėsto mokamų kelių tinklo brangs prekės galutiniam vartotojui.

„Augantis visuomenės ir verslo mobilumas, didėjantis valstybinės reikšmės kelių transporto infrastruktūros naudojimo intensyvumas sąlygoja greitesnį jos nusidėvėjimą ir poreikį skirti didesnį dėmesį jo atkūrimui, kuriam reikalingi atitinkami finansiniai ištekliai. Valstybinės reikšmės kelių dangos kokybės blogėjimas 2023-2024 metais atvaizduotas lentelėje:

Ypač didelį nerimą kelia kelio statinių būklė. Jeigu 2024 m. pradžioje buvo 108 blogos ir labai blogos techninės būklės tiltai ir viadukai, tai 2025 m. tokių tiltų ir viadukų skaičius padidėjo iki 117. Didėjantis kelių infrastruktūros nusidėvėjimas daro tiesioginę įtaką kelionės laiko nuostolių, transporto priemonių eksploatacinių išlaidų padidėjimui, o per tai - prekių kainų augimui.

Susisiekimo ministerija vertino, kokią įtaką valstybinės reikšmės kelių tinklo papildomas apmokestinimas turės tam tikrų maisto produktų kainai. Gauti rezultatai rodo, kad (su prielaida, kad visas transportavimo kainos padidėjimas yra perkeliamas galutiniam vartotojui) pasirinktų kasdienio vartojimo prekių kainos padidėtų nežymiai (euro cento dalimis), skaičiuojant 100 km pervežimo atstumui", - nuraminti pabandė institucijos atstovai.

Nekompetentingi pasakoriai

Mokamų kelių tinklo plėtrą pakomentavęs Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) generalinis sekretorius Sigitas Žilius priminė, kad jų organizacija, tik sužinojusi apie tokius planus, raštu išreiškė jiems nepritarimą.

„Esame įsitikinę, kad tokiu būdu - apmokestinant regioninius kelius, siekiame ne surinkti daugiau pinigų į biudžetą (kur jų ir taip netrūksta), o nubausti regionų gyventojus, - teigė S.Žilius. - Tie, kurie dirba pervežimų sektoriuje, puikiai žino (o valdininkai galėtų pasiklausti), kad tarptautiniams vežėjams krašto keliai nereikalingi, nes jie kerta valstybę trumpiausiu maršrutu pagrindiniais keliais, todėl visas šias valdininkų naujoves savo kailiu pajus tik mūsų šalies gyventojai. Beje, toks Susisiekimo ministerijos ir Vyriausybės skubėjimas signalizuoja, kad arba valdžia vengia bendrauti su visuomene ir išgirsti jos nuomonę, arba jos tiesiog bijo. Įstatymai leidžia nepateikti tokių klausimų svarstymo Seimui, bet kodėl sprendimus priimantys asmenys taip bijo juos išlaikančių žmonių nuomonės?"

Ministerijos teiginius apie tai, kad kelių remonto ir priežiūros finansavimui skiriami pinigai niekaip nesusiję su degalų akcizu ar kelių naudoto mokesčiu, vežėjas pavadino absoliučia nesąmone.

„Pati akcizo idėja buvo sugalvota kaip pagrindinis kelių remonto fondo šaltinis. Tam renkami ir kelių mokesčiai. Esminis momentas - visi šie pinigai negali būti skiriami ministerijos klerkų ar valdininkų atlyginimams, krašto apsaugai ar dar kažkam. Jie 100 proc. turi keliauti kelių ir tiltų bei viadukų priežiūrai ir remontui. Jeigu ministerijos klerkai to nežino, tai rodo žemą dabartinių valdininkų kompetencijos lygį", - sakė LVS generalinis sekretorius.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, jog valdžios kalbos ir darbai vis labiau skiriasi. „Visi žinome, kad kelių ir tiltų būklė nuolat blogėja, bet kelių priežiūrai skirti pinigai mažinami nuo beveik 600 mln. iki mažiau 500 mln. Tokie veiksmai ir jų kalbos apie būtinybę rūpintis šalies infrastruktūra yra veidmainystė. Be to, ir pinigų užtektų, jeigu jie būtų naudojami pagal paskirtį. Tuomet ir keliai būtų geresni negu pas lenkus, ir naujų mokesčių nereikėtų įvedinėti. O dabar, kadangi pinigai taškomi viskam, tik ne kelių priežiūrai, turime ką turime", - karčią tiesą įvardino S.Žilius.

Užsiminus apie valdininkų pažadus, kad, nepaisant naujų mokesčių, niekas smarkiai nebrangs, vežėjas nebesusivaldė. „Jie meluoja į akis ir neraudonuoja. Paaiškinu - jeigu gyvenate mieste, kur kelių mokesčio nėra, spintos pervežimas iš taško A į tašką B kainuoja apie 30 eurų. Bet jeigu tą pačią spintą reikia vežti į sodą ar sodybą už miesto ribos, prisideda kelių mokestis ir vežimas brangsta iki 41 euro. Sakant paprasčiau, pabrangimas siekia apie 30 proc. ir šį skirtumą vežėjams turės padengti ne ministerijų klerkai, o regionų gyventojai - dar juose likę medikai, mokytojai ar bene gausiausią gyventojų dalį sudarantys pensininkai.

Aišku, galima gyventi ir be spintų, bet brangs viskas - pienas, mėsa, kiaušiniai, skalbimo priemonės ir t.t., nes pabrangs jų pristatymas į regionines parduotuves, kadangi visa tai vežama būtent regioniniais keliais", - pabrėžė S.Žilius.

Šioje situacijoje ypač piktina tai, kad problemą galima išspręsti paprastu būdu. „Nustokite švaistyti tiksliniu būdu renkamus mokesčius ir jų viskam užteks, nes vien iš akcizų per metus surenkama 720 mln. eurų, kas yra gerokai daugiau, negu planuojama skirti keliams. Jeigu šito dar maža, LVS yra pateikusi pasiūlymą, kaip per metus uždirbti 1 mlrd. eurų iš PVM ir 1 mlrd. - iš akcizų. Tam tereikia grąžinti PVM už dyzeliną vietos vežėjams, ir išaugę pardavimai ženkliai papildytų biudžetą. Tuomet nereikėtų dar kartą kraustyti mokytojų, medikų, ūkininkų ir ties skurdo riba gyvenančių 600 tūkst. Lietuvos žmonių kišenių. Deja, nei ankstesnė valdžia, nei šita specialistų patarimų ir pasiūlymų neklauso ir jų vengia. Tiesa, lygtai sužibo viltis, kad mus išklausys kitos, sprendimus priimančios institucijos, bet palaukime rezultatų", - pokalbį apibendrino S.Žilius.