Praėjusią savaitė dėl „NordBalt“ jungties su Švedija, Kruonio ir Rygos elektrinių remonto darbų bei sumažėjusios vėjo generacijos buvo fiksuota aukščiausia elektros kaina nuo kovo mėnesio, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, spalio 6–12 d. vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 48 proc. iki 126 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 87 eurų už MWh.
„Praėjusią savaitę fiksavome itin aukštas kainas, nematytas nuo kovo mėnesio. Pagrindinė to priežastis buvo Lietuvos–Švedijos jungties „NordBalt“ kasmetinis remontas. 700 MW galios jungtis įprastai leidžia importuoti didelį kiekį pigesnės elektros energijos iš Švedijos“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Anot bendrovės, „NordBalt“ jungties remontas buvo baigtas dviem dienom anksčiau nei planuota, dėl to elektros kaina šios savaitės pradžioje stabilizavosi.
Skaičiuojama, kad elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 3 proc. ir siekė 217 GWh, iš kurių 78 proc. užtikrino vietos elektrinės. Bendrai šalyje buvo pagaminta 169 GWh elektros energijos – 16 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 146 GWh.
Daugiausia elektros energijos praėjusią savaitę gamino vėjo elektrinės, kurių gamyba augo 25 proc. iki 76 GWh. Tuo metu prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba augo 43 proc. ir siekė 45 GWh, saulės jėgainių generacija mažėjo 17 proc. iki 24 GWh, hidroelektrinės pagamino 12 GWh, o kitos elektrinės gamino 12 GWh.
„Litgrid“ duomenimis, bendras importo kiekis mažėjo 31 proc. iki 82 GWh. Praėjusią savaitė Lietuva iš Latvijos importavo 46 proc. elektros, iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį – 41 proc., iš Lenkijos – 13 proc.
Eksporto srautai iš Lietuvos praėjusią savaitę mažėjo 33 proc. iki 21 GWh. 69 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, o likęs 31 proc. – į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 48 proc. Lenkijos ir 41 proc. Lietuvos kryptimi. Tuo metu „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 88 proc. Lietuvos kryptimi.