D.Trampo planai paveiktų ir Lietuvos ekonomiką

Centrinis bankas sudarė tris scenarijus, kaip skirtingų dydžių JAV tarifų įvedimas ir šalių pasirinktos atsakomosios priemonės 2025-2029 m. laikotarpiu paveiktų Lietuvos ekonomiką.

Pagal griežčiausią scenarijų, JAV įvedus 25 proc. muitus Kanadai, Meksikai ir ES, 20 proc. tarifus Kinijai, o Kanadai ir ES ėmusis atsakomųjų veiksmų, tokie sprendimai Lietuvos BVP augimą paveiktų smarkiausiai.

„Jeigu ES imtųsi atsakomųjų priemonių, tai poveikis Lietuvos ekonomikai būtų dar stiprėlesnis - nuo 0,33 iki 1,3 proc. mažesnis BVP nuo 2025 iki 2029 m."- žurnalistams trečiadienį sakė G.Šimkus.

Pagal kitą LB modeliuojamą scenarijų, JAV nusprendus taikyti 20 proc. tarifus Kinijai, 25 proc. - Meksikai, ES ir Kanadai, o pastarajai imantis atsakomųjų veiksmų, Lietuvos ekonomika trauktųsi minimaliai - BVP per ketverius metus bendrai mažėtų apie 0,2 proc.

„Tai yra toks neapibrėžtumo veiksnys ir mes jį esame įtraukę į šiandienos makroekonomikos augimo prognozę - tai yra viena priežasčių, kodėl sumažinome augimo prognozes šiems metams", - tikino G.Šimkus.

Tuo metu JAV įvedus 20 proc. tarifus Kinijai, 25 proc. - tik Meksikai ir Kanadai, o šiai imantis atsakomųjų priemonių, Lietuvos BVP tuo pačiu laikotarpiu mažėtų 0,3-1,2 proc.

Tačiau ekonominės situacijos apžvalgą G.Šimkus pradėjo optimistiškai.

„Lietuvos ekonomika neišsimuša iš kurso ir auga tvariai. Mūsų vertinimu, Lietuvos ekonomika turėtų išlikti augimo trajektorijoje ir išliks artimiausius tris metus. Ūkio saugumą užtikrina keli svarbūs dalykai: didėjantis vidaus vartojimas, didėjantis diversifikuotas eksportas, palanki situacija darbo rinkoje ir prognozuojamas investicijų atsigavimas", - vardino LB vadovas.

Infliacija, anot LB, 2025 m. sieks 3,3 proc. Tokį augimą lems didėjančios darbo sąnaudos, energetikos išteklių ir žaliavų kainos bei praėjusiais metais pakelti mokesčiai.

Prognozuojama, kad 2024 m. 3,7 proc. siekęs privačiojo vartojimo augimas 2025 m. paspartės iki 4,1, o 2026 ir 2027 m. augs po 3,7 proc. Anot LB, pagrindinis tai lemiantis veiksnys - didėjančios darbo pajamos.

Kaip aiškino G. Šimkus, atlyginimų augimas ir toliau bus spartus ir 2025 m. sieks 9,2 proc. 2026 m. - 8,3 proc., o 2027 m. - 7,7 proc. Anot LB valdybos pirmininko, verslui darbo užmokesčio augimą kompensuoja augantis darbo našumas.

LB prognozuoja, kad nedarbo lygis šiemet turėtų sumažėti iki 6,8 proc., 2026 m. - iki 6,7 proc., o 2027 m. - iki 6,6 proc. Tuo metu užimtumas šiemet dar ūgtels 0,3 proc., tačiau 2026 ir 2027 m. sumenks atitinkamai 0,3 ir 0,2 proc.

„Padėtis darbo rinkoje tebėra palanki darbuotojams", - teigė G.Šimkus.

Europos Komisija jau ruošia kirtį amerikiečiams

Trečiadienį Europos Komisija (EK) pareiškė, kad nuo balandžio 1 d. imsis „atsakomųjų priemonių", reaguodama į JAV įvestus 25 proc. muitus bendrijos plieno ir aliuminio importui.

EK pirmininkės Ursulos fon der Lejen (Ursula von der Leyen) teigimu, JAV tarifai siekia 28 mlrd. dolerių, o ES atsakas paveiks tokį patį kiekį JAV gaminių. JAV prezidento D.Trampo 25 proc. muitai plieno ir aliuminio importui įsigaliojo trečiadienį ir žymi naują etapą Jungtinių Valstijų ir jos svarbiausių prekybos partnerių prekybos kare.

Vašingtonas teigia, kad taip siekia apsaugoti JAV plieno pramonę ir amerikiečius darbuotojus, nes sektorius smunka ir susiduria su aršia užsienio konkurencija, ypač iš Azijos. Naujausi muitai paveiks Australiją, Kanadą, ES, Japoniją ir Kiniją, o taip pat Braziliją ir Meksiką, nepaisant pastangų gauti išimtis.

EK tikina, kad, nors bendrija su JAV administracija yra pasirengusi pradėti derybas dėl muitų tarifų, D.Trampui nepakeitus kurso ES atsakomosios priemonės bus visiškai įdiegtos iki balandžio vidurio.