1 nuotr.Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad būsto palūkanų dydžio Vyriausybė negali paveikti.
„Gerbiama ministre, norėčiau paklausti. Lietuvos centriniame banke komerciniai bankai laiko daugiau negu 18 mlrd. eurų ir už tai gauna dar palūkanas, o gyventojams ir verslui, naujai įsikūrusiems, vis sunkiau gauti paskolas. Ir ekonomistai pažymi, kad gal centrinis bankas turėtų imtis didesnės bankų kontrolės ir gyventojų interesų gynimo", - į finansų ministrę kreipėsi parlamentaras Kęstutis Vilkauskas.
„Centrinis bankas, viena, yra nepriklausoma institucija, kuri savarankiškai priima sprendimus. Šioje situacijoje ką mes padarėme, tai visgi iniciavome Solidarumo įnašo įstatymo priėmimą dėl tų lėšų, būtent dėl tų lėšų, kurios yra laikomos centriniame banke ir kur gauna Europos Centrinio Banko nustatytas palūkanas. Iš tų pajamų mokės tiesiog solidarumo įnašą, kuris keliaus į valstybės biudžetą ir bus finansuojami karinio mobilumo ir karinės infrastruktūros projektai, reikalingi visiems Lietuvos žmonėms.
O bankų veikla yra nepriklausoma, aišku, prižiūrima Lietuvos banko, tačiau visgi reikėtų jūsų klausimą adresuoti tokiu atveju Lietuvos bankui, ar jie gali kokių nors papildomų priemonių imtis. Jie yra išanalizavę dabartinę situaciją ir pateikę siūlymų, kaip būtų galima padidinti apimtį, tarkim, sutarčių, kurios yra sudaromos ne kintamomis palūkanų normomis, o fiksuotomis, ir tam tikras rekomendacijas yra pateikę, kad žmonės galėtų įsivertinti. Tai turbūt darbas tam tikras yra atliekamas, tačiau tobulumui ribų nėra. Matyt, jeigu yra kokių nors papildomų iniciatyvų, reikėtų kreiptis į Lietuvos banką", - atsakė ministrė G.Skaistė.
