Geležinkelio statybos Lietuvoje pabrangs milijardais eurų

„Aš norėčiau paklausti tikriausiai finansų ministrės apie šitą projektą, „Rail Balticos" padarytą vertinimą. Tikrai ne ministro M.Skuodžio, bet finansų ministrės. Vertinimas įrodė, kad dėl tokio didelio vėlavimo išaugo labai didelis finansų deficitas, keturis kartus per septynerius metus.

Norėčiau paklausti. Tas deficitas kažkaip turės būti dengiamas. Kaip yra planuojama dengti arba 8,7 mlrd. deficitą, arba geriausiu atveju 4 mlrd. deficitą, kai baigsis 2027 metais Europos Sąjungos finansinė parama, o iš naujo 2028 metų laikotarpio dar negalėsime gauti lėšų? Ką planuojate? Ar jau ką nors darote? Tikriausiai tas vertinimas nėra netikėta žinia", - per Vyriausybės valandą į finansų ministrę Gintarę Skaistę kreipėsi parlamentarė Rasa Budbergytė.

Tačiau vis tik atsakė M.Skuodis.

„Vis dėlto noriu labai aiškiai pabrėžti vieną dalyką. Nėra korektiška lyginti 2017 metų „Rail Balticą" su „Rail Baltica", kuri yra dabar. Projektas yra visiškai kitokios apimties. Įtrauktos stotys. Mes šiandieną jau žinome, kaip konkrečiai eis vėžė nuo Kauno iki Lenkijos ir nuo Kauno iki Vilniaus. Anksčiau mes to dalyko nežinojome. Natūralu, kad tas klausimas pakeitė sumą.

Antras dalykas, turėjęs įtakos kainos pasikeitimui, tai parametrų pasikeitimas nuo 2017 metų. Pavyzdžiui, karinio mobilumo reikalavimai.

Trečias dalykas, natūralu, yra pati infliacija per tą laiką. Infliacija yra maždaug 40 proc. , o tai yra racionalu. Todėl ta suma ir pasikeitė, tai yra natūralu", - vardino susisiekimo ministras.

Jis akcentavo, kad „Rail Baltica" projektą mes įgyvendiname kartu su Europos Komisija.

„Su Europos Komisija mes turime faktiškai kas ketvirtį susitikimus Briuselyje, kur mes aptariame visą finansinę situaciją. Visos trys Baltijos šalys, kartais dar ir Lenkija dalyvauja. Natūralu, būsimą finansavimą mes planuojame su Europos Komisija.

Faktas, kad sumos padengimas priklausys nuo kitos finansinės perspektyvos, tai yra aišku ir akivaizdu. Šiuo atveju tikrai Lietuva ir Vyriausybė, ir visi suinteresuotieji turės pasistengti, kad tas finansavimas būtų užtikrintas", - kalbėjo M.Skuodis.

Tačiau toks pareiškimas nenuramino Seimo nario Artūro Skardžiaus.

„Žiniasklaida skelbia, kad susisiekimo ministras įsiuto. Tai klausimas: kodėl įsiuto? Ką, nežinojo, kad penkerius metus vėluoja „Rai Baltica" statybos, kad jos keturis kartus pabrango - nuo 6 iki 24 mlrd. eurų? Tai mano klausimas: kiek procentų vis dėlto turėsime kompensuoti, ar tuos pradiniame projekte numatytus 15 proc., galbūt tą pabrangimą turėsime dengti iš nacionalinio biudžeto?", - pasiteiravo A.Skardžius.

Ministras pasidžiaugė, kad šiuo metu „Rail Baltica" yra finansuojama, 85 proc. skiriant iš ES šaltinių ir tik 15 proc. prisideda Lietuva.

„Taip, vėluojama, labai aiškiai reikia pasakyti, kodėl yra vėluojama - todėl, kad bendra trijų šalių Baltijos įmonė, įsikūrusi Rygoje, dvejus metus vėluoja mums pristatyti projektus, dėl tos priežasties pasikeitė ir vadovai tos įmonės, yra nauji. Kada nauji atėjo, situacija pagerėjo iš esmės ir dėl tos priežasties praeitų metų pabaigoje mes pakeitėme visus Baltijos šalių susitarimus ir visą atsakomybę perėmėme į savo rankas.

Nuo šiol, kalbant apie numatomus „Rail Balticos" projektus, jie bus ir projektuojami, ir statomi, ir įgyvendinami visiškai mūsų pačių. Atsakomybė bus mūsų rankose, nes šiuo atveju mes jau būtume norėję statyti gerokai daugiau, negu galime. Pasakius tą, statybos įsibėgėja, kol kas visi rangovai, kurie dirba, stato bent jau pačias sankasas ir panašiai, yra Lietuvos. Kas laimės konkursus, kurie turi pasibaigti vasarą, dėl dar 40 kilometrų ruožo, aš jau čia negaliu pasakyti, net nežinau, tiesą apie sakius, kas dalyvauja, bet aš labai tikiuosi, kad rudenį, kai mes susitiksime rugsėjo mėnesį, jau matysime darbus, vykdomus 70 kilometrų ruože, na, dar taip ir toliau prisidės", - įrodinėjo M.Skuodis.