1 nuotr.Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui įvedus 25 proc. muitus iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms, o bendrijai ėmusis atsakomųjų priemonių, tai Lietuvos ekonomikos augimą artimiausius ketverius metus lėtintų iki 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), skaičiuoja Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Centrinis bankas sudarė tris scenarijus, kaip skirtingų dydžių JAV tarifų įvedimas ir šalių pasirinktos atsakomosios priemonės 2025-2029 m. laikotarpiu paveiktų Lietuvos ekonomiką.
Pagal griežčiausią scenarijų, JAV įvedus 25 proc. muitus Kanadai, Meksikai ir ES, 20 proc. tarifus Kinijai, o Kanadai ir ES ėmusis atsakomųjų veiksmų, tokie sprendimai Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą paveiktų smarkiausiai.
„Kas būtų, jeigu ES (…) imtųsi atsakomųjų priemonių, tai poveikis Lietuvos ekonomikai būtų dar stiprėlesnis – nuo 0,33 iki 1,3 proc. punkto mažesnis BVP nuo 2025 iki 2029 m.“– žurnalistams trečiadienį sakė G. Šimkus.
Pagal kitą LB modeliuojamą scenarijų, JAV nusprendus taikyti 20 proc. tarifus Kinijai, 25 proc. – Meksikai, ES ir Kanadai, o pastarajai imantis atsakomųjų veiksmų, Lietuvos ekonomika trauktųsi minimaliai – BVP per ketverius metus bendrai mažėtų apie 0,2 proc. punkto.
„Tai yra toks neapibrėžtumo veiksnys ir mes jį esame įtraukę į šiandienos makroekonomikos augimo prognozę – tai yra viena priežasčių, kodėl sumažinome augimo prognozes šiems metams“, – tikino G. Šimkus.
Tuo metu JAV įvedus 20 proc. tarifus Kinijai, 25 proc. – tik Meksikai ir Kanadai, o šiai imantis atsakomųjų priemonių Lietuvos BVP tuo pačiu laikotarpiu mažėtų 0,3-1,2 proc. punkto.
Trečiadienį Europos Komisija (EK) pareiškė, kad nuo balandžio 1 d. imsis „atsakomųjų priemonių“, reaguodama į JAV įvestus 25 proc. muitus bendrijos plieno ir aliuminio importui.
EK pirmininkės Ursulos von der Leyen teigimu, JAV tarifai siekia 28 mlrd. dolerių, o ES atsakas paveiks tokį patį kiekį JAV gaminių.
JAV prezidento Donaldo Trumpo 25 proc. muitai plieno ir aliuminio importui įsigaliojo trečiadienį ir žymi naują etapą Jungtinių Valstijų ir jos svarbiausių prekybos partnerių prekybos kare.
Vašingtonas teigia, kad taip siekia apsaugoti JAV plieno pramonę ir amerikiečius darbuotojus, nes sektorius smunka ir susiduria su aršia užsienio konkurencija, ypač iš Azijos. Naujausi muitai paveiks Australiją, Kanadą, ES, Japoniją ir Kiniją, o taip pat Braziliją ir Meksiką, nepaisant pastangų gauti išimtis.
EK tikina, kad, nors bendrija su JAV administracija yra pasirengusi pradėti derybas dėl muitų tarifų, D. Trumpui nepakeitus kurso ES atsakomosios priemonės bus visiškai įdiegtos iki balandžio vidurio.
