Valstybės kontrolė baigė kelis mėnesius trukusį valstybinės „Ignitis grupės" vystomo pirmojo 700 megavatų vėjo parko Baltijos jūroje „Curonian Nord" auditą.
Institucija konstatuoja, kad pirmojo jūros vėjo parko statybos brangs nuo anksčiau numatytų 2,2 mlrd. iki 2,8 mlrd. eurų, o dėl to gali nukentėti ne tik elektros vartotojai, bet ir šalies biudžetas, mat valstybė savo valdomai įmonei „Ignitis grupė" turės skolinti ir neaišku kada skola bus grąžinta. Bei negaus dividendų.
Kaip vakar Seimo Audito komitetui sakė Valstybės kontrolės audito išvadas pristatęs Valstybės kontrolės Veiklos audito 3-ojo departamento vadovas Mindaugas Šalčius, projektui jau išleista 60,3 mln. eurų.
Tačiau tai - tik žiedeliai. Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius „Vakaro žinioms" teigė, jog auditoriai paskaičiavo, kad projektas brangs nuo 2023 m. numatytų 2,2 mlrd. iki 2,8 mlrd. eurų.
„O investicinė grąža sumažės 40 proc. - nuo 6,7 proc. iki mažiau nei 4 proc. Nors valstybinių įmonių investicijoms privaloma grąža - 5 proc. Negana to, tai yra komercinis projektas, kurį kuruoja valstybės valdoma „Ignitis grupė", - konstatavo A.Skardžius.
Laimėjusi valstybės konkursą, pirmojo jūros vėjo parko rangove „Ignitis grupės" įmonė „Ignitis Renewables" su tarptautine partnere „OW Offshore" tapo 2023 m. Auditoriai taip pat įvertino, kad, nors leidimą vykdyti jūros vėjo parko projektą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba išdavė „OW Offshore" įsteigtai įmonei „Offshore wind farm 1", praktiškai parko vystymu užsiėmė kita bendrovė, „Ignitis renewables".
Auditorių teigimu, tai neatitinka Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatų ir konkurso sąlygų, reikalaujančių, kad projektą įgyvendintų būtent ta įmonė, kuri gavo leidimą parko plėtrai ir eksploatacijai.
„Visas konkursas buvo klastotė, nes iki nugalėtojo paskelbimo jau buvo žinoma, kad „Offshore wind farm 1" „pasiplaus". Negana to, projektas yra komercinis, bet mes iš patirties žinome, kaip komerciniai projektai, tokie, kaip suskystintų gamtinių dujų terminalo, buvo pakeisti ir kaštai buvo socializuoti.
Jūrų parko kaštai veikiausiai irgi bus socializuoti - mokėsime daugiau per tarifus, valstybė savo įmonei turės skolinti, negaus į biudžetą dividendų. Nes projektas neatsiperkantis, niekam neparduosime elektros už tokią kainą, jokių sutarčių nėra.
Tai yra Ingridos Šimonytės Vyriausybės ir buvusio energetikos ministro Dainiaus Kreivio avantiūra, nes nėra nei sutarčių, nei jungčių su Vokietija, kuriai žadama daugiausiai elektros parduoti, nei vandenilio gamybos, nes neturime vamzdynų jo eksportavimui. Laukia problemos", - prognozavo A.Skardžius.
Auditoriai nustatė rizikų, susijusių su išaugusia projekto kaina ir mažesne planuojama grąža, neefektyviu lėšų naudojimu, vėluoti galinčiais vėjo parko statybų terminais ir neatitikimais teisės aktuose nustatytam projekto finansavimo modeliui.
Tarp svarbiausių VK audito rekomendacijų „Ignitis grupei" - atlikti išsamią vėjo parko vystymo rizikų ir sąlygų analizę.
Bendrovė turėtų įvertinti rizikas dėl rinkos pokyčių, projekto kaštų augimo, technologinių iššūkių ir priimti konkrečius sprendimus dėl tolesnio projekto įgyvendinimo.
VK vertinimu, bendrovė nepakankamai įvertino būsimus rinkos pokyčius, nes nuo 2023-ųjų planuota projekto investicijų grąža sumažėjo apie 40 proc., o projekto kaina išaugo 27 proc., kas neatitinka įmonės siektinos grąžos lygio.
„Tai reiškia, jog dabartinėmis rinkos sąlygomis projektas per daug rizikingas ir gali nesugeneruoti pakankamai pajamų padengti projekto kainą", - skelbia auditoriai.
2023 m. valstybės konkursą laimėjusios bendrovės įsipareigojo iki 2030-ųjų pastatyti ir pradėti eksploatuoti vėjo parką, kuris apims 120 kv. m ploto jūros teritoriją.
Tačiau audito rezultatai nurodo didėjančią riziką, kad projekto įgyvendinimo grafike numatytu terminu vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje įrengtas nebus.
Anot Valstybės kontrolės, nors iki nustatytos elektrinių parko statybų pradžios liko mažiau nei 1,5 metų, rangovė nėra sudariusi ilgalaikių sutarčių su įmonėmis ir kitais potencialiais elektros vartotojais - nėra aišku, kas ir kokiomis apimtimis pirks elektrą, todėl, kartu augant elektrinių komponentų kainoms, gali kilti sunkumų finansuojant projektą.
Nors šiemet nuspręsta sulėtinti projekto vystymą, taip mažinant išlaidas iki minimalaus lygio ir nukeliant virš 60 proc. įgyvendinimo darbų, projekto įgyvendinimo grafike planuojama elektros gamybos data nepakeista - išliko 2030 m. vasario 12 d.
„Ignitis grupės" generalinis direktorius Darius Maikštėnas tikina, kad parkas vystomas jo įgyvendinimo grafike nustatytais terminais - veiklos pradžia numatoma nuo 2030-ųjų.