Kailinių žvėrelių augintojai padavė į teismą valstybę

Seimas taip nusprendė 2023-iaisiais, o iki 2026-ųjų yra pereinamasis laikotarpis, kai žvėrelių fermų savininkai laipsniškai naikina savo ūkius ir už tai gauna valstybės kompensacijas. Tačiau jos tokios menkos, kad kailininkai jas vadina išmaldomis. Todėl jie iš valstybės reikalauja 113 mln. Eur.

Spalio mėnesį Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai toliau nagrinės 48-ių ūkininkų, auginančių kailinius žvėrelius, ieškinį Lietuvos valstybei. Kailininkai siekia, kad jiems būtų teisingai atlyginta už savo verslo likvidavimą ir siekia prisiteisti iš valstybės 113 mln Eur.

Ar daug yra šansų, kad žvėrelių augintojai laimės prieš valstybę?

Konstitucinis Teismas šiemet nutarė, kad žvėrelių auginimo veiklos uždraudimas Konstitucijai neprieštarauja. Dėl to, jog naikinamos audinių, šinšilų fermos džiūgauja gyvūnų gynimo organizacijos.

Kita vertus, Lietuvoje kailinių žvėrelių auginimu verčiasi apie 100 ūkių, regionuose įdarbinančių šimtus žmonių. Vien Vilkijos žvėrininkystės ūkyje dirba apie 60 darbuotojų. Tad žlugdomas ne tik verslas, išlaikantis ūkininko šeimą, mokantis mokesčius, bet ir naikinamos ūkininkų sukurtos darbo vietos. Be to, iš kailių eksporto kasmet buvo gaunama 40-50 mln. Eur pajamų, o ypač paklausiais metais - net 100 mln. Eur.

Ar už verslo sužlugdymą mokamos kompensacijos iš tikrųjų padengia patiriamus nuostolius? Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis, pernai išmoka už vieną kailinį žvėrelį buvo 3 Eur, šiemet - 2 Eur, o kitąmet - tik 1 Eur.

Pavyzdžiui, Danijoje už veislinę patelę mokama 300-500 Eur. Lietuvoje ūkininkui bus taip pat kompensuojama už fermų nugriovimą, įrenginių sunaikinimą, atliekų sutvarkymą bei išeitines išmokas darbuotojams.

Europoje kailinių žvėrelių auginimas yra uždraustas 19-oje valstybių, tačiau tarp jų yra net 10 valstybių, kur žvėrelių auginimo verslo ir taip nebuvo, todėl ir kompensacijų ūkininkams mokėti neteko.

Valstybės tiesiog iš anksto apsidraudė, kad jų teritorijose nebūtų auginami šių teritorijų gamtai invaziniai gyvūnai. Taip pat buvo valstybių su visiškai neišplėtotu žvėrelių auginimo verslu, kai šiuo verslu užsiėmė tik 2-3 ūkiai. Tiesa, šiems ūkiams, kad užsidarytų, buvo išmokėtos solidžios kompensacijos.

Olandija atsisakė kailinių žvėrelių auginimo, nes jos žemės ploto vienete buvo didžiulė ne tik kailinių žvėrelių, bet ir galvijų koncentracija. Tad olandams teko tiek mažinti savo žemės apkrovas, kad net ir mėšlas, bei srutos išvežamos į Vokietiją kaip organinės trąšos.

Lietuvoje didelės gyvūnų koncentracijos nėra, o iš fermų gaunamos organinės trąšos irgi būtų panaudotos dirvožemiui pagerinti.

Komentuoja Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat - Kelpša:

Ar laimėsime bylą? Reikia tikėti teisingumu. Nors yra daugelio žmonių tiesiog išankstinis nusistatymas, sukeltas emocijų pagrindu. Įstatymdavystės procese, Seimui uždraudžiant kailinių žvėrelių verslą, vyravo tik aktyvistai, o veterinarinė tarnyba nebuvo įtraukta į klausimo svarstymą. Nebuvo jos klausiama, ar iš tikrųjų taip blogai su gyvūnų gerove. Tokių klausimų niekas nenagrinėjo, todėl kad turėjo išankstinę nuomonę, o pamatyti vietoje, kaip taisyklė, nenorėjo. Arba prižada, bet neatvažiuoja, nes nenori žinoti tiesos. Emocijos veikia, o ar gali suveikti sveikas protas - nežinau, pamatysim. Aš vis dėl to tikiu sveiku protu.

Atsimenu, kaip ant Žemės ūkio ministerijos laiptų stovėjo viceministras, kurio pavardės dabar nepasakysiu, ir kalbėjo, kad žvėrelių auginimas yra labai svarbi ūkio šaka, todėl tikrai jos niekas nepanaikins. O paskui ministerijos specialistams, ekspertams, matyt, buvo liepta pasirašyti taip, kaip reikia, nes tai buvo politinis sprendimas - žvėrelių fermas naikinti. Tai nebuvo specialistų ekspertinė nuomonė. Tai buvo politikų nuomonė, įdėta į ekspertų burną. Tai kam tada reikalingi specialistai, jei politikai pasako, ką jie turi kalbėti? Tada jie jau ne specialistai, bet sekretoriai, užrašantys tai, kas jiems liepta. Kaip teismas Šiauliuose pasakys - irgi nežinau, nes Konstitucinis Teismas irgi nuėjo į emocijas.

O žmonės praras darbus. Jeigu žiūrėti istoriškai, tai nuo neatmenamų laikų viena iš Lietuvos prekių buvo kailiai. Žvėrininkystės pradininkai - profesoriai Tadas Ivanauskas ir Vladas Lašas, Obelynėje (Kauno rajonas) įsteigę pirmąją lapių fermą. O Vilkijos ūkis - pirmas pokarinis kailių ūkis. Tokie ūkiai veikia Lenkijoje, bet Lietuvoje prieš kailininkystę kovoja labai agresyvūs žmonės, nebijantys ir pameluoti. O kaip sakė Gebelsas, dešimt kartų pakartotas melas tampa tiesa.

Danijoje, kai laikinai dėl kovido buvo sunaikintos žvėrelių fermos, buvo išmokėtos 1,7-2 milijardų kronų kompensacijos, o dabar vėl leidžiama auginti žvėrelius. Švedijos vyriausybė taip pat pasiūlė savo ūkininkams didžiulius pinigus, kad šio verslo atsisakytų. Norvegijoje taip pat atsisakyta kailinių žvėrelių auginimo, bet valstybė sąžiningai atlygino ūkininkams už fermų likvidavimą. Latvijoje yra tik 3-4 ūkiai, kurie verčiasi kailininkyste, o pas mus tokių ūkių labai daug. Pas mus vien Vilkijos ūkyje dirba per 60 žmonių, o mūsų ūkis gali pretenduoti tik į 57 tūkst. eurų kompensaciją. Bet aš klausiu - kiek darbo vietų aš galėčiau sukurti už tiek pinigų? Kokį naują verslą pradėti? Lietuvoje kompensacija lingvistiškai pagal apibrėžimą reiškia žalos atlyginimą, bet tai greičiau išmalda.