Kas vyksta su prekybos tinklu „Senukai”: suomiai traukiasi iš Lietuvos nedraugiškai

Teismas antstolei paaiškino, jog, remiantis Juridinių asmenų registrų nuostatomis, Registrų centrą įpareigoti išregistruoti įmonės vadovą gali tik tos įmonės valdyba. Prieš tai įmonės vadovą atleidusi iš užimamų pareigų.

Neranda vadovo?

Tačiau, kaip aiškėja, „Kesko Senukai Lithuania" valdybai jau pernai gruodžio 12-ąją buvo pasibaigę įgaliojimai, todėl šių metų gegužės 5-ąją, likus tik kelioms dienoms iki teismo posėdžio, Registrų centras „Kesko Senukai Lithuania" valdybą išregistravo. Nauja įmonės valdyba nesudaryta. Tai reiškia, kad kol kas niekas neturi teisės pateikti prašymo, kad išregistruotų iš įmonės prezidento posto A.Rakauską.

Dar įdomiau - anot A.Rakausko. jis dar 2022 m. rugpjūtį prašė tuo metu dar turėjusios teisę veikti valdybos, kad pateiktų kandidatą, kuris galėtų jį pakeisti įmonės prezidento poste. Bet valdyba to klausimo nesprendė. Taip pat, A.Rakausko teigimu, jis jau maždaug prieš tūkstantį dienų pateikė valdybai prašymą atsistatydinti, tačiau valdyba šio klausimo taip pat nesprendė.

Suomijos koncernas „Kesko" ir „Senukai" pradėjo bendrą verslą prieš kelis dešimtmečius, tačiau 2024 m. tarp verslo partnerių atsirado įtampos.

„Kesko" veikia nuo 1940 m. Verčiasi automobilių, statybinių medžiagų bei elektroninės technikos ir maisto prekyba. Šis Suomijos koncernas vienas ar su verslo partneriais turi apie 1800 parduotuvių Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „Kesko" kartu su „K-„retailers" sudaro „Kesko Group".

Ši grupė pagal savo prekybos kryptis yra viena iš didžiausių koncernų Šiaurės Europoje, o Suomijoje lyderiauja.

Lemtingas skaičius 13

UAB „Senukai", nors už „Kesko" daug jaunesni (įsteigti 1995 metų vasario 13-ąją), irgi yra išplėtoję savo verslus. Turi 94 nuosavas ar franšizės sąlygomis veikiančias parduotuves, tarp jų - ir elektronines. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

2003 m. kovo 13- ąją „Senukai" ir „Kesko Corporation" pasirašė sutartį, pagal kurią „Kesko" padalinys „Rauta Kesko" įsigijo bendrovės „Senukai" 50 proc. akcijų ir balso teisę. Kitas 50 proc. akcijų valdo „Senukų" atstovas Artūras Rakauskas, šios įmonės steigėjo Augustino Rakausko sūnus. Suomiai pasirinko lietuvius, nes ketino Lietuvoje ateiti į maisto prekybos sektorių. „Senukų" įmonių asociacijos prezidentas Augustinas Rakauskas džiaugėsi, kad, atėjus suomiams, bus didesnis prekių pasirinkimas, o ir pačios prekės atpigs.

„Kesko Senukai Lithuania" vadovu tapo A.Rakausko sūnus Artūras. Jis taip pat buvo ir šios įmonės valdybos narys, deleguotas Nyderlandų kompanijos „ERA Holdings", kurią pats kontroliuoja. Tos pačios „ERA Holdings" į valdybą buvo deleguotas Andrius Smaliukas, o suomių „Kesko" atstovavo Jarko Karjalainenas ir Lasse Luukkainenas. Pastarasis tapo valdybos pirmininku.

Nesutarimai

„Kesko" buvo „Senukų" partneris daugiau nei kelis dešimtmečius, tačiau galiausiai nutarė iš Lietuvos pasitraukti, koncentruotis ne į mažmeninę, bet į didmeninę prekybą ir savo verslą tęsti tik Skandinavijos šalyse. Todėl bandė stabdyti UAB „Kesko Senukai Lithuania" sprendimus dėl investicijų ir verslo plėtros Lietuvoje. Gal todėl kilo verslo partnerių ginčas dėl tinklui priklausančios įmonės „Penktoji projekto bendrovė" kapitalo didinimo. Ši įmonė yra elektroninių parduotuvių valdytoja. „Penktosios projekto bendrovės" akcininkai, nepaisant „Kesko" norų, 2020 m. balandį visgi nutarė didinti įmonės įstatinį kapitalą ir išleido papildomą 2,5 mln. Eur vertės akcijų emisiją. Šias akcijas proporcingai įsigijo „Kesko Senukai Lithuania", „Energijos sklaida" ir „ZIP 7".

Galimai būtent dėl šios priežasties tarp „Kesko" ir „Senukų" kilo teisinis ginčas ir suomių noras nušalinti A.Rakauską nuo įmonės vadovavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. nusprendė, jog ginčą turi nagrinėti arbitražas Stokholme (Švedija). Šis nurodė, jog „Kesko Senukai Lithuania" prezidentas A.Rakauskas turi palikti savo pareigas, nes jo vadovavimo terminas baigėsi 2022 m kovo 31-ąją. Tiesa, Stokholmo arbitražo sprendimas buvo apskųstas Helsinkio (Suomija) apeliaciniam teismui, tačiau pastarasis netenkino A.Rakausko prašymo.

Sprendimas perduotas vykdyti kaunietei antstolei Sonatai Vaicekauskienei. Antstolė, kaip vėliau išaiškėjo, viršydama savo įgaliojimus, kreipėsi į Registrų centrą, kad A.Rakauską išregistruotų iš „Kesko Senukai Lithuania" vadovų bei valdybos narių. Tačiau Registrų centras, o vėliau ir teismas išaiškino, jog tokį pageidavimą gali pateikti tik „Kesko Senukai Lithuania" valdyba. Jei kada nors bus suformuota. Nes visos „Kesko Senukai Lithuania" valdybos įgaliojimai baigėsi jau 2024 m. gruodžio 12-ąją, todėl iš Registrų centro išregistruota. Nauja valdyba nepaskirta.

Antstolė S.Vaicekauskienė taip pat pageidavo, kad Kauno apylinkės teismas skirtų A.Rakauskui baudą už Stokholmo teismo sprendimo nevykdymą. Tačiau pačiai S.Vaicekauskienei neatvykus į Kauno apylinkės teismo posėdį, A.Rakausko baudos klausimas nebuvo svarstomas.

Agresyvus pasitraukimas?

Kodėl buvusiems verslo partneriams prireikė bylinėtis? Anot A.Rakausko, nuolatinis teisinių procesų inicijavimas tapo Suomijos partnerių agresyvaus pasitraukimo strategijos dalimi. Norą bylinėtis, o ne priimti sprendimus, A.Rakausko teigimu, parodo ir tai, jog iki šios dienos „Kesko" atstovai net svarstymui nepateikė jokio kandidato į „Kesko Senukai Lithuania" naujus vadovus.

Tad UAB „Kesko Senukai Lietuva", kurios įstatinis kapitalas yra 26 mln. Eur, ir toliau vykdo savo veiklą. Vadovaujama A.Rakausko.