respublika.lt

K.Černeckas: viešųjų pirkimų įstatymo tobulinimo pasekmes pajusime visi

(55)
Publikuota: 2024 gegužės 13 17:36:24, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 3 nuotr.
Šios Vyriausybės siekis „bėgti prieš traukinį“, ne tik papildomai kainuos mokesčių mokėtojams, bet ir apsunkins viešųjų pirkimų procesą. Eltos nuotr.

Dar 2022 metais, reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Europa pakankamai vieningai nusprendė taikyti sankcijas ir nutraukti verslo ryšius su agresore bei jos sąjungininke Baltarusija. Nuo didžiosios dalies Europos Sąjungos valstybių neatsiliko ir Lietuva, kuri, be kitų ribojimų, skubos tvarka priėmė jau įsigaliojusius Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus.

 

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Kęstutis Černeckas „Respublikai" teigė, kad dėl tokių pokyčių dalis per viešuosius pirkimus perkamų prekių smarkiai pabrango, nors šį klausimą, sekant Europos pavyzdžiu, buvo galima išspręsti ir efektyviau.

- Galite patikslinti, kokios buvo tos su viešųjų pirkimų įstatymu susijusios naujovės?


- Bene ryškiausia iš jų - Vyriausybės sudaryti trys sąrašai. Pirmame sąraše įvardijamos Lietuvai tuo metu priešiškos valstybės ir teritorijos: Rusija, Baltarusija, Rusijos aneksuotas Krymas, taip pat faktiškai jos pastangomis suformuotos ar dėl jos veiksmų atsiradusios teritorijos - Padniestrė bei Abchazija ir Pietų Osetija.

Antrame sąraše išskirtos Lietuvai priešiškos valstybės, kurias Vyriausybė patvirtina atsižvelgdama į ilgalaikes Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes. Kartu su anksčiau įvardintomis valstybėmis bei teritorijomis čia jau atsiranda ir Kinija (išskyrus Taivaną). Pats sąrašas orientuotas į su Lietuvos saugumo interesais susijusias perkančiąsias organizacijas.

Tai yra tas, kurios veikia gynybos srityje bei nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose (karinės įrangos, finansų ir kredito, energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų). Taip pat valdančioms ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą bei įrašytoms į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą.

Perkančiosios organizacijos privalo vadovautis minėtu įstatymu ir yra įpareigojamos reikalauti pašalinti asmenį iš pirkimo procedūrų, jeigu jis turi kokių nors sąsajų su sąraše nurodytomis priešiškomis valstybėmis arba teritorijomis.

Trečiasis sąrašas jau apima konkrečias prekes ir paslaugas, kurias minėtos su nacionaliniu saugumu susijusios organizacijos perka arba planuoja pirkti. Minėtą sąrašą sudaro beveik 80 atskirų pirkimo objektų, tokių kaip kompiuterinė, radijo, telekomunikacijų įranga, mobilieji telefonai, vaizdo stebėjimo bei fiksavimo prekės, nuotolinio valdymo įrenginiai, dispečerinės sistemos, navigacijos, traukinių stebėjimo įranga, programinės įrangos kūrimo, interneto tiekimo prekės ir kitos paslaugos. Visų šiame sąraše esančių prekių ir paslaugų įsigijimas ribojimas atsižvelgiant į galimas technologines rizikas.

Sakant paprasčiau, jeigu nurodytas prekes ar paslaugas siūlo priešiškose valstybėse registruoti, gyvenantys ar turintys jų pilietybę subjektai, jeigu priežiūros ar palaikymo paslaugos vykdomos arba planuojamos vykdyti iš įvardintų teritorijų, tokius pasiūlymus perkančioji organizacija privalo atmesti.

- O kaip realiame gyvenime elgiasi perkančioji organizacija?

- Prekes, kurios nėra įvardintos trečiajame sąraše, bet jos yra pagamintos šalyse iš antrojo sąrašo (pavyzdžiui, gatvės šviestuvai pagaminti Kinijoje), perkančioji organizacija sėkmingai perka iš Lietuvos Respublikoje registruotų tiekėjų, kuriems niekas netrukdo prekių įsigijimo šalį nurodyti kitą Europos Sąjungos valstybę, nors pati prekė arba tos prekės daugiau negu 50 proc. vertės sudarančios detalės ar komponentai yra pagaminti Kinijoje.

Tokiu atveju tiekimo grandinėje atsiranda daugiau dalyvių, ilgėja logistikos grandinė ir, natūralu, aukštesnė tampa prekės įsigijimo kaina. Perkančioji organizacija permoka, nors pati prekė neturi galimybės perduoti ar kaupti jokių duomenų, kas sukeltų grėsmių nacionaliniam šalies saugumui.

Kalbant konkrečiais skaičiais, Lietuvos vartotojai iš Kinijos per metus importuoja prekių beveik už 2 mlrd. eurų. Palyginimui, ES bendrai iš minėtos šalies importuoja prekių daugiau negu už 472 mlrd. eurų per metus ir nejaučia jokios grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl skubos tvarka dabartinės Vyriausybės priimtas Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat skubos tvarka turėtų būti peržiūrėtas ir nustatyti adekvatūs reikalavimai bei taisyklės.

- Minėjote, kad Europa sėkmingai prekiauja su Kinija. Jie nejaučia grėsmių nacionaliniam saugumui? Ar yra kitos priežastys?

- Čia yra savas niuansas. Europos Sąjunga „žengė istorinį žingsnį" gindama savo pramonę. Praėjusią savaitę Europos Parlamentas patvirtino Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą (angl. Net-Zero Industry Act), kuriuo siekiama labiau skatinti CO2 mažiau išskiriančių technologijų gamybą Europs Sąjungoje. Tarp ES narių neformaliai suderintame minėtame akte yra numatytas tikslas, kad iki 2030 m. ES narės gebėtų pasigaminti pačios apie 40 proc. reikalingos produkcijos poreikių ir taip siektų užimti apie 15 proc. tokių technologijų pasaulinės rinkos vertės.

- Kokios technologijos sulaukė tokio išskirtinio Briuselio valdininkų dėmesio?

- ES numato galimybę skatinti visas atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijas (saulės, vėjo, vandenilio, šilumos siurblių ir geoterminės energijos, biometano ir kt.), anglies dioksido sugavimo ir saugojimo, elektros energijos tinklų, energijos kaupimo technologijas, biotechnologijas ir kt.

Šiuo reglamentu turėtų būti supaprastintas ir leidimų išdavimo procesas, nustatant per kokį maksimalų terminą turi būti išduotas leidimas projektui vykdyti. Susitarime numatyta sukurti ir „žalinimo technologijų spartinimo slėnius", tokiu būdu paspartinant leidimų išdavimo procesą, pavedant dalį kriterijų aplinkosaugos vertinimams atlikti valstybėms narėms.

„Šis balsavimas yra gera žinia Europos pramonei ir kelia teisingas užduotis kitai kadencijai. Kad pasiektume visus savo ekonominius, klimato ir energetikos užmojus, mums reikia europinės pramonės. Šis aktas yra pirmas žingsnis, kad mūsų rinka taptų tinkama šiam tikslui", - sakė EP narys Kristijanas Ehleris (Christianas Ehleris).

- Kokią įtaką visa tai turės Lietuvai?

- Tai būtų toks pirmas atvejis, kai ES teisės aktas numatytų ne galimybę, bet prievolę ES narėms taikyti viešuosiuose pirkimuose ne kainos kriterijus, o ir kitais būdais remti ES šalyse gaminamas žaliąsias technologijas. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas yra skirtas užtikrinti ES pramonės transformaciją tik tokia pridėtine verte, kuri būtų gaunama naudojant tik Europos Sąjungoje pagamintas ar sukurtas technologijas.

Įsigaliojus šiam reglamentui valstybės narės visuose viešuosiuose pirkimuose ir tik su tam tikromis nedidelėmis išimtimis atsinaujinančios energetikos aukcionuose privalės taikyti ne kainos, o atsparumo ir tvarumo kriterijus, kurie sudarytų iki 30 proc. viešojo pirkimo ar atsinaujinančios energetikos aukciono vertės.

Sakant paprasčiau, tai reiškia, kad įvykus viešajam pirkimui ar aukcionui už viešuosiuose pirkimuose ir aukcionuose siūlomą produkciją galės būti taikoma net 15-20 proc. aukštesnė kaina. Įvertinant ne mažiausios kainos kriterijų, o atsparumo bei tvarumo kriterijus viešuosiuose pirkimuose ar aukcionuose juos atitinkanti produkcija galėtų būti perkama ženkliai aukštesne kaina, tarkim apie 30 proc. Šis kainos skirtumas bandomas pagrįsti siekiu užsitikrinti žaliųjų technologijų gamybą Europos Sąjungoje bei išvengti absoliučios priklausomybės nuo Kinijos.

Sektoriuose, kuriuose importo priklausomybė nuo vienos šalies importo siekia daugiau negu 50 proc., tokia produkcija apskritai negalėtų konkuruoti viešuosiuose pirkimuose ar aukcionuose ir negalėtų būti teikiama rinkai.

- Kada šie pakeitimai gali įsigalioti Lietuvoje?

- Teoriškai pakankamai greitai. Balandžio 15 d. Briuselyje 23 ES valstybių narių pasirašytoje Europos saulės chartijoje yra numatytas įsipareigojimas Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto nuostatas taikyti kaip įmanoma plačiau ir kuo anksčiau. Tai reiškia, kad nebūtina laukti 18-os mėnesių laikotarpio nuo reglamento įsigaliojimo.

Balandžio 25 d. šiam reglamentui pritarė Europos Parlamentas. Planuojama, kad jau šį mėnesį jam bus pritarta Taryboje, tad Lietuvoje jis galėtų įsigalioti nuo birželio. Tik sunku įtikėti, kad Lietuvos institucijos sugebės pasirengti taip greitai. Be to, dar lieka daug neatsakytų klausimų, kokie bus taikytini kriterijai ir kokios bus minėto reglamento nuostatos.

- Taigi, sakant paprasčiau, eilinį kartą, prisidengiant „žaliuoju kursu" ir kova su Kinijos įtakomis, eiliniam vartotojui viskas brangs arba teks mokėti didesnius mokesčius?

- Versle priimtas neteisingas sprendimas reiškia mažesnį įmonės pelną arba ir nuostolius. Taip jau yra, kad politikai už savo klaidas „susimoka" mokesčių mokėtojų pinigais. Privatus kapitalas ir dabar dažniausiai vadovaujasi ne mažiausios kainos kriterijumi, o maksimaliai galimai gautinos naudos kriterijumi. Nebūtinai viskas turėtų brangti, bet tam tikruose sektoriuose tikrai fiksuosime kainų augimą.

Yra dar ir kitas svarbus veiksnys - priėmus klaidingus sprendimus nustatant taikytinus kriterijus, perkančiosios organizacijos ne tik turės pirkti už didesnę kainą, bet ir mažiau pažangias prekes ar paslaugas, nes joms pagaminti Lietuvoje tiesiog nėra išteklių arba turimi ištekliai jau yra technologiškai atsilikę.

- Ar dar galima kažką pakeisti?

- Pirmiausiai reikėtų nedaryti nesąmonių, nedaryti klaidų ir turėti drąsos jas pripažinti. Visi matėme, kaip gėdingai baigėsi „buldozeriu" stumiama mokesčių reforma, matome kokie nelogiški kai kurie ribojimai yra įvesti Viešųjų pirkimų procese. Susidaro toks įspūdis, kad išmintingiems sprendimams priimti šiam ministrų kabinetui paprasčiausiai trūksta kompetencijos.

Tose srityse, kur gali atsirasti grėsmė šalies nacionaliniam saugumui ar kilti grėsmė slaptų duomenų perdavimo saugumui bei galimybė, kad jie bus nutekinti, turi būti įvestas aiškus ir griežtas prekių ar paslaugų pirkimų reguliavimas, apsaugantis valstybės interesus. O visi pertekliniai ribojimai turėtų būti iš viešųjų pirkimų procedūrų pašalinti. Gal būtų išmintinga nieko nedaryti ir palaukti bei pažiūrėti, kaip šioje situacijoje elgsis kaimynai, o jau tuomet imti veikti patiems?

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
56
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (55)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar stebite Europos futbolo čempionatą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+15 +23 C

+12 +22 C

+13 +23 C

+20 +27 C

+20 +28 C

+16 +22 C

0-5 m/s

0-5 m/s

0-7 m/s