Keliai byra, sankcijos neveikia, bet prognozės, kaip visada, optimistinės

Keliai bus sutvarkyti, bet to teks palaukti

Pirmadienį sostinėje į Lietuvos vežėjų sąjungos organizuotą konferenciją susirinkę vežėjai aptarė Lietuvos transporto sektoriaus aktualijas ir perspektyvas. Savo įžvalgomis apie esamą situaciją pasidalino ir ministerijų atstovai bei ekonomistai.

Nemažai klausimų iš vežėjų sulaukė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jo buvo prašoma pakomentuoti, kiek realu yra įgyvendinti tris pagrindinius vežėjų reikalavimus - grąžinti jiems dalį už degalus surenkamo akcizo, Rusijai ir Baltarusijai pritaikyti atsakomąsias sankcijas - degalų įvežimo ribojimus ir atidžiau dalinti trišalius leidimus. Ministras patikino, kad, bendradarbiaujant su vežėjais, yra parengta trišalių leidimų išdavimo sistema, o kvotų klausimas aptariamas atskirai su kiekviena šalimi.

Degalų įvežimo ribojimo klausimas, pasak jo, jau „yra ant stalo", o dėl akcizų grąžinimo laukiama vežėjų pasiūlymų. Jeigu jie, M.Skuodžio teigimu, bus konstruktyvūs ir paremti faktais, Susisiekimo ministerija ne tik pati diskutuos, bet ir tarpininkaus dialogui su kitomis ministerijomis.

Ministro pasiteiravus apie Lietuvos kelių būklę ir jų tvarkymą, jis priminė, kad ankstesnės šalies vyriausybės ypač daug dėmesio skyrė žvyrkeliams, todėl nebeliko pinigų asfaltuotų kelių priežiūrai.

M.Skuodžiui pasidžiaugus, kad laboratoriniai tyrimai parodė, jog šiemet kelių būklė nebeblogėja, salė replikavo, kad taip galėjo nutikti dėl to, jog blogėti jau nebebuvo kur. Į tai ministras atsakė, kad būklė blogėti dar gali, todėl siekiant užkirsti tam kelią buvo priimtas sprendimas mažinti finansavimą žvyrkeliams ir skirti daugiau pinigų kelių priežiūrai. Jis patikslino, kad kapitaliniai remonto darbai jau vyksta, tačiau kadangi jie išsimėtę per visą Lietuvą, rezultatai taps pastebimi tik po 3-4 metų.

Taip pat ministras žadėjo, kad bus pasirūpinta šalies tiltais ir viadukais. Pasak jo, 11 problematiškiausių jau sutvarkyti, dar 19 tvarkoma, o kiti projektai, jeigu užteks projektuotojų, bus pradėti artimiausiu metu.

Kalbėdamas apie kelius, artimiausių 10 metų laikotarpį (dabartinės vyriausybės kadencija gali baigtis jau liepą - aut. past.) jis vertino optimistiškai - baigus tiesti „Via Baltica", bus judama toliau ir tvarkomi bei platinami kiti svarbiausieji šalies keliai.

Pasak jo, iki 2026 m. karinei technikai turėtų būti pritaikytas kelias nuo Lazdijų iki Trakų, iki 2030 m. sutvarkyta pro Panevėžį einanti „Via Baltica" atkarpa ir strateginių projektų nebeliks, todėl pajėgumus, įskaitant ir skolintas lėšas, bus galima nukreipti kitur.

Pasakęs, kad kelių remontui bus galima skolintis, M.Skuodis netrukus pabrėžė, kad nepadidinus akcizo degalams, šalies kelių tvarkymo sprendimai užtruks. Tiesa, pasakyti tiksliai, kuri dalis surenkamo akcizo skiriama keliams, jis negalėjo, tačiau išsakė prielaidą, kad tam tenka 50-60 proc.

Tikisi, kad sankcijos pradės veikti

Jovita Neliupšienė, Užsienio reikalų viceministrė, priminė, kad nuo praėjusių metų vasario tiek ES lygiu, tiek globaliai įgyvendinamos istorinės tarptautinės antirusiškos sankcijos, todėl visiems reikėjo prisitaikyti.

Visgi ji neslėpė, kad sankcijos, taip kaip tikėtasi, neveikia. Sankcionuojamos prekės arba dingsta pakeliui, arba pasiekusios paskirties tašką yra reeksportuojamos. Tai lemia kad, prisidengiant legaliais sandoriais, Rusiją pasiekia tos prekės, kurių ji gauti neturėtų. J.Neliupšienė pateikė EK ir Lietuvos muitinės duomenis, remiantis kuriais, nors europinis importas ir eksportas iš ir į Rusiją bei Baltarusiją smuko, ženkliai išaugo eksportas į tokias šalis kaip Uzbekistanas, Kazachstanas ir Kirgizija. Į pastarąjį eksportas išaugo beveik 500 proc. Eksportas konkrečiai iš Lietuvos į Rusiją sumažėjo 32 proc., tačiau tuo pat metu į Kazachstaną jis išaugo 143 proc. ir šiuo metu pagal eksportą į šią šalį Lietuva su Vokietija dalinasi pirmąją vieta.

Patikinus, kad muitininkai bando kovoti su sankcijų apėjimu, ji pripažino, jog skaičiai ir tendencijos nedžiugina. Padėtis, pasak J.Neliupšienės, galėtų pasikeisti įvedus 11 antirusiškų sankcijų paketą, tačiau tam reikės ne tik ES, bet ir nacionalinės kontrolės.

Kitas klausimas, kurį skubiai reikės spręsti Vakarų valstybėms, kaip apriboti aukštų technologijų patekimą į Rusiją nepakenkiant prekybai su Azijos ir Artimųjų Rytų šalimis.

Viceministrė patikino, kad apie tai daug buvo diskutuojama su Kazachstano atstovais. Ši šalis bando kontroliuoti prekių srautus, tačiau kadangi ji yra vienoje ekonominėje erdvėje su Rusijai, visiškai nuo jos atsiriboti negali.

Vežėjams užsiminus, kad naujosios sankcijos gali pakenkti ir jiems, viceministrė pabrėžė, jog kiekviena šalis turi pati nusistatyti savo kontrolės mechanizmus.

Pasak jos, Europoje diskutuojama apie tai, kad vežėjai ir gamintojai galėtų pasirašyti atitinkamus liudijimus, patvirtinančius, jog prekių gavėjas yra tiksliai žinomas. Vokiečiai yra įsitikinę, kad tokia sistema veiktų, tačiau abejonių lieka dėl to, ar užtikrins kontrolę priimančioji pusė.

Vežėjams atkreipus dėmesį į tai, kad pritaikius sankcijas Rusijai, rinkoje netruko atsirasti naujų, esą Serbijai, Juodkalnijai, Moldovai ir net Mongolijai priklausančių pervežimo įmonių, todėl reikėtų galvoti ir apie sankcijas joms, viceministrė sutiko, kad sprendimas būtų logiškas, tačiau išsakė abejonių dėl jo realizavimo praktikoje galimybių.

Užsitęsusi infliacija suponuoja naujas rizikas

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, pateikęs statistinius duomenis, pasidžiaugė, kad šiuo metu išsivysčiusiose šalyse yra palyginti žemas nedarbo lygis, ką galima vertinti kaip stiprios ekonomikos požymį.

Kitą vertus, pasak jo, tai suponuoja tam tikrą nerimą, nes didelis visuomenės užimtumas taip pat rodo įkaitimą ir tai, jog ilgai tokio lygio išlaikyti nepavyks.

Taip pat, pasak jo, turėdami pinigų, juos žmonės leidžia ir ten, kur nereikėtų, kas skatina infliacijos atsiradimą. Didžiosios pasaulio ekonomikos su ja jau beveik susitvarkė, euro zonos vidurkis siekia apie 7 proc., tačiau Lietuvoje infliacija sustojo ties 14-15 proc. riba ir kristi neskuba. Ekonomisto vertinimu, ji turėtų pradėti mažėti metų pabaigoje, tačiau ilgai besilaikanti infliacija gali pakenkti verslo ir visuomenės susitarimams. Taip pat jai esant aukštai visuomenė pradeda spausti politikus, o pastarieji problemą bando spręsti ne pačiais teisingiausiais būdais, tarkim tokiais, kaip nuolatinis minimalaus mėnesinio atlyginimo kėlimas, kas galutinai sunaikina anksčiau buvusią konsolidaciją.

M.Dubnikovo nuomone, didžiausia rizika šiuo metu yra ta, kad baigiasi nuo 2009 m. buvęs ekonominis ciklas, o į naująjį reikėtų įžengti sutvarkius infliaciją ir stabilizavus padėti. Priešingi atveju naują ciklą šalis rizikuoja pradėti perdegusi.

Aukšta infliacija tiesiogiai siejasi su palūkanomis. Ekonomisto nuomone, puikius infliacijos valdymo įgūdžius parodė JAV, kur radikaliai pakėlus palūkanas infliacija sumažėjo per pusę (tačiau apie šaliai gresiantį defoltą M.Dubnikovas neužsiminė). Tuo pat metu Europa trypčioja. Tik ne dėl Lietuvos, o dėl pietinių valstybių, kurias aukštos palūkanų normos gali nužudyti. Visgi, pasak jo, 3 proc. palūkanomis įveikti 14 proc. infliaciją nėra realu.

Taip pat buvo akcentuota, kad dėl palūkanų normų kėlimo spaudimą patiria paskolas, ypač - būstams, pasiėmę gyventojai. Pastariesiems metinės įmokos pabrango vidutiniškai 4000 eurų.

Nepaisant to, jis patikino, kad jeigu ir bus recesija, krizės netaps epinėmis, nes situacija yra geresnė negu 2009 metais. Taip pat M.Dubnikovas prognozavo, kad palūkanos euro zonoje gali kilti iki kadaise buvusių 5 proc. bei patikslino, kad dabartinis kėlimas leido stabilizuoti eurą.

Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pasaulinėse rinkose atpigo už JAV dolerius parduodamos žaliavos, todėl euro zonai jų kaina dar labiau sumažėjo. Tiesa, nors nafta pinga, galutinis vartotojas tai pajus kiek vėliau, nes prekybininkams dar reikia išparduoti prekes, kurios buvo atvežtos brangesniais degalais.

Pasidžiaugęs, kad atpigo ir mediena, M.Dubnikovas patikino, kad tai suteiks galimybę verslams atsistoti ant kojų ir vėl pradėti dirbti, o į vežėjų pastebėjimus apie pasipylusius bankrotus atsakė, kad tai yra natūralus procesas, kurio buvo galima tikėtis.