Kiaulininkystės Lietuvoje nebebus?

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) viename Vilniaus rajono ūkių nustačius afrikinio kiaulių maro protrūkį, vietos meras Robertas Duchnevičius antradienį paskelbė ekstremaliąją situaciją Nemenčinės seniūnijoje, apimančioje ligos židinį.

Antradienį VMVT pranešė, kad Vilniaus rajone esančiame įmonės „Cestos maistas" kiaulių ūkyje, kuriame laikoma apie 19 tūkst. gyvulių, patvirtintas kiaulių maro protrūkis.

Anot tarnybos, per pastarąsias dvi dienas komplekse buvo pastebėtas staigus kiaulių gaišimo šuolis - per vieną dieną nugaišo 25 kiaulės, o kitą dieną dar 2. Įtarus afrikinį kiaulių marą, buvo paimti mėginiai laboratoriniams tyrimams.

Pirmadienį gavus teigiamus laboratorinių tyrimų rezultatus, ūkio teritorijoje buvo nustatyti gyvulių judėjimo apribojimai, siekiant užkirsti ligos plitimą.

Ūkyje taip pat pradėti židinio likvidavimo darbai - atliekama pirminė dezinfekcija, naikinamos gaišenos, pašarai ir pakratai. Aplink užkrėstą ūkį nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, kuriose taikomi papildomi ribojimai.

- Kokiomis nuotaikomis gyvena augintojai, juk niekada nežinai, kada įsisuks virusas ir neteksi viso ūkio, - „Vakaro žinios" paklausė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio BARAVYKO.

- Darbuotojams labai liūdna, žmonės verkia, nes viskas stoja. Tai labai stiprus smūgis verslui, klausimas, ar bus rasta resursų atsigauti. Dabar tik išlaidos, o pajamų nebėra. Reikia rasti lėšų duobei iškasti, dujoms įsigyti.

- Valstybė nuostolius kompensuoja.

- Pirma reikia patirti išlaidas, kad būtų kompensuojama. Reikia nepadaryti klaidų, aktus teisingai surašyti, nes viskas bus tikrinama. Kiaulių nebus, jos bus po žeme, gali iškilti klausimų, tada įrodyk, kodėl tas įvyko, kodėl tu tokį sprendimą priėmei. Visa tai dirgina. Tai nėra kasdienė veikla: gaminti pašarus, auginti, prižiūrėti, gydyti kiaules, ieškoti klientų, parduoti.

O čia yra laidotuvės ir didžiulės laidotuvės. Niekas to nesitikėjo ir nelaukė, ta įmonė 11 metų veikia, iki šiol ji išlaviravo. O dabar ir kirto tas afrikinis kiaulių maras. Bendrauju su vadovais, jie kaip jūrų kapitonai turi kažkaip išplaukti, jie negali atsisėsti ir verkti.

Bus pirminė dezinfekcija, paskui valymas, mėšlo nukenksminimas. Tokios įmonės išvalymas yra didelis darbas, viską išardyti, groteles iškelti, išvalyti visus kanalus ir t.t. Tada bus tam tikras laikas, kada nebus auginama.

Dar neišspręstas klausimas dėl kompensacijų Žemės ūkio ministerijoje, didelėms įmonėms dar nenumatyta kompensavimo tvarka.

- Bus likviduotos visos to ūkio kiaulės, kada nors atsiras kitos kiaulės, bet baimė niekur nedings, kad istorija gali kartotis.

- Dirba 80 žmonių, kai darbo nėra, tuos žmones atleidi. Jie nesėdi ir nelaukia, gal po pusės metų sugalvosi vėl auginti kiaules. Jei žmogus ras darbą, jis nebegrįš. Žinoma, neužtikrintumas yra, bet visas objektas pritaikytas kiaulėms auginti.

Lietuvoje buvo ligos protrūkiai kompleksuose Ignalinos rajone, Jonavos rajone, taip pat Akmenės rajone. Jonavos rajone kompleksas nebeatsigavo.

- Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje nuo 2014 metų, nuo šio laiko iki dabar būta savotiškos priešpriešos tarp stambiųjų ir smulkiųjų kiaulių augintojų.

- Čia ne priešprieša. Uždarykime dramblį į kambarį ir prileiskime viščiukų, paleiskime trankią muziką. Kas bus viščiukams? Kas bus kaltas - dramblys ar viščiukai? Tas, kas rėkia, yra maras. Afrikinis kiaulių maras yra šernuose, o šernai yra valstybės nuosavybė. Medžioklės ūkis valdomas valstybės. Ką turi daryti dideli ūkiai?

Užkratas gali patekti ir į didelį, ir į mažą ūkį. Nuolat manipuliuojama. Tie žmonės, kurie nori išsisukti nuo sprendimų, vis randa išsisukimo priežastį. Ir sako, va, ir dideli gali turėti protrūkį. Taip, gali! Čia jokia naujiena, taip jau buvo. Tik tiek, kad taip būna nedažnai.

Gaisras būna ir didelėje įmonėje, ir pas močiutę, kuri kojines mezga. Tai dabar uždarysime didelę trikotažo įmonę, nes pas močiutę gaisras? Ekonominė logika sako: didelėje įmonėje auginti yra žymiai efektyviau ir lengviau apsisaugoti nuo užkrato, bet nėra 100 proc. garantijos.

- Ką tuo norite pasakyti?

- Visi galvoja, štai maras, kiaulės iškrito ir viskas. Iškrito tai dar santykinai laiminga situacija. Nes jeigu šalia būtų buvęs mažame ūkyje protrūkis, tai jokio visuomenės dėmesio nebūtų. O tą ūkį (stambų kompleksą, - aut. past.) uždarytų ilgam laikui, t.y. būtų nustatyta zona, iš kurios jis negalėtų prekiauti kiaulėmis. Eik į darbą, šerk kiaules, o parduoti negali. Ir niekam tai nerūpi.

Štai Kelmės, Radviliškio rajonuose turime situaciją, kur dėl 200 kiaulių rajone bus patirta 4 mln. eurų nuostolių. Ir visiems čia viskas fantastiškai gerai!

- Bandėte siūlyti sprendimus?

- Mes tą nuolat darome, nes čia yra išgyvenimo klausimas. Ministerija sako, gerai, mes rasime pinigų. Valdžia eina paprastu keliu. Turime šiandien užkratą šernuose, kai kalbame apie tai, kad reikia mažinti šernų populiaciją, mes įsmingame į „košę".

Aplinkos ministerija sako, kad čia yra liga, kreipkitės į veterinariją (VMVT, - aut. past.). VMVT sako, kad medžioklės būrelių negali paveikti jokiomis priemonėmis, nes jie yra atskiras pasaulis, kurį kuruoja Aplinkos ministerija. Medžiotojai yra įvairūs žmonės - gydytojai, merai, Seimo nariai, teisininkai, paprasti mirtingieji. Yra 900 būrelių. Tai - „košė košėje".

Mes esame tie, kurie maitina Lietuvą kiauliena. Mes patys ieškome išgyvenimo kelio, mes neiname į „košę".

- Vakcinos nuo afrikinio kiaulių maro dar nėra, jei būtų - problema išsispręstų?

- Ką darysime, jei bus išrasta vakcina, ar bus likviduojami ūkiai ar ne? Bus. Nuo klasikinio kiaulių maro yra vakcina, vis tiek ne vakcinuojama, o naikinama, nes taip pigiau Europos mastu. Nes jeigu tu revakcinuoji, į rinką pasileidžia neaiškūs gyvūnai, tada nebežinai, nuo ko tas protrūkis kilo.

Rusijoje vakcinuoja, Europa atsisakė. Kam pasodinti visą Europą ant rutininio vakcinavimo, jeigu išnaikinai ir nėra.

Vienintelis būdas gyventi yra laikytis biosaugos reikalavimų ir daryti viską, kad biosauga būtų stipri. Minėtu atveju, faktas, kažkas nesuveikė. Virusas labai gerai „žaidžia", jam nereikia treniruotis, ten visi „atletai". O žmogus kažkur pavargsta ir pralaimi.

- Su kokiais klausimais susiduria ūkiai?

- Visi galvoja, savininkas tai kažkoks gigantas, sėdintis ant maišo pinigų ir rodantis, kas ką turi daryti. Dabar jis turi rasti laidojimo (kiaulių, - aut. past.) vietą, rasti, kas numarins tuos gyvūnus, kaip juos nugabenti, užkasti. Ta vieta, kur buvo numatyta (laidojimui, - aut. past.), ten neaišku, ar bus iškasta, ten priaugę krūmų, ištisai lijo. Duobė turi būti gili, nepralaidi vandeniui, daug reikalavimų ir vaikšto specialistai ir nurodinėja, projektuoja, matuoja. Turi rasti viskam sveikatos, pinigų.

Ant nosies - lapkričio 1 diena, visi darbuotojai norės kapines lankyti ir niekas nenorės tų kiaulių laidoti.

Padeda savivaldybė, ačiū ir VMVT, nes ji žino iki automatizmo, kaip viską daryt. Bet kitam gale ačiū, kad neturėtų tų protrūkių būti. Turime sugrįžti prie šernų.

- Kaip kitos šalys sprendžia problemą?

- 2013 metais Lietuvoje pradėjome skalambyti, kad Baltarusijoje yra afrikinis kiaulių maras, sakėme, reikia atsitverti tvora nuo Baltarusijos. Juokėsi net tvorų gamintojas per radiją, sakė, čia neįmanoma to padaryti, jūs šnekate nesąmones. Ką dabar turime? Koncertiną. Ir sąmonė. Ir padarėm. Bet padarėm tada, kai jau susileidome visus šernus į vidų.

Čekijoje įvyko protrūkis, ji aptvėrė visą teritoriją, kur buvo protrūkis, ir pasiuntė ne medžiotojus, o spec. pajėgas su optiniais taikikliais. Tai per mėnesį išnaikino šernus. Baigėsi klausimas. Panašiai daro vokiečiai. Suomija pastatė šernų spąstus, kur šernai šeriami, ateina į užtvarą ir durelės užsidaro. Ir 50 šernų sėdi aptvare. Ir medžiotojai visus šernus nušauna.

Ką mūsų medžiotojai sako? Tai neįmanoma, tas žvėris toks atsargus, jis jaučia, niekas to nepadarys. O kitur padaro. Tai va.

- Tai kokia ilgalaikė perspektyva, kiaulių nebeturėsime?

- Kalba apie tai, kad ne vieną kiaulių fermą uždarysime. Mes, Lietuva, pasidarėme tokia, kad neužsiauginame mėsos. Ir jokių išvadų nepasidarome. Valio, turime šernus, tuoj valgysime šernieną.