„Klaipėdos naftos“ nuostoliai įslaptinti?

Seimo Audito komiteto narys Artūras Skardžius „Vakaro žinias" informavo:

„Neturi būti jokio slaptumo, ir klausimo svarstymas neturėjo būti uždaras, nes „Klaipėdos nafta" - listinguojama įmonė, veikia viešai ir ataskaitos yra viešos. Ministras turėjo paaiškinti, kodėl „Klaipėdos nafta" vengia parlamentinės kontrolės ir nepaaiškina ataskaitos detalių, kadangi ji patyrė nuostolių".

Iš tikrųjų pati bendrovė skelbia, kad pernai nuostoliai siekė apie 6 mln. eurų, kai užpernai - net beveik 65 mln. eurų. Įmonės vadovas Darius Šilenskis aiškino, esą 2022-ieji pasižymėjo radikaliais pokyčiais beveik visuose „Klaipėdos naftos" verslo segmentuose.

„Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė precedento neturinčią energijos kainų krizę Europoje, kurią lydėjo rekordiškai didelė infliacija regione. „Klaipėdos naftai" šie iššūkiai, nepaisant grėsmių, beveik visuose verslo segmentuose sukūrė keletą papildomų pajamų galimybių, kurios padėjo iš dalies sušvelninti neprognozuojamai didelį energijos kainų augimą", - metiniame pranešime dėstė D.Šilenskis.

Tiesa, dabar jau jis sako, kad šiemet įmonė pagaliau išgyvena reikšmingą atsigavimo etapą po visų 2022 metų patirtų krizių ir smūgių.

„Aukšta įmonės valdomų terminalų paslaugų paklausa lėmė pelningą pirmąjį metų ketvirtį: 2023 m. sausio-kovo mėn. įmonių grupė gavo 6,6 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus atitinkamai fiksuotas 2,8 mln. eurų nuostolis", - dėstoma šių metų gegužės 22 d. išplatintame pranešime.

Tačiau, anot A.Skardžiaus, tai nepaaiškina, kodėl du metus iš eilės dirbta nuostolingai.

„Ministro klausiau, kodėl jis „Klaipėdos naftą" slepia nuo parlamentinės kontrolės komiteto audito - jau antrą mėnesį nesulaukiame ataskaitos pristatymo. Įmonė antri metai dirba nuostolingai, nemoka valstybei dividendų. Akcijų vertė nuo 53 centų pastaraisiais metais šiandien krito iki 23 centų.

D.Kreivys negalėjo paaiškinti, kodėl negalima daryti viešai transliuojamo posėdžio. Į klausimą, ar jis, kaip politikas, vienintelis turi teisę išklausyti nuostolingai dirbančios valstybės įmonės ataskaitų, neatsakė. Kaip ir to, kuri informacija yra slapta. Aš jam priminiau, kad Rokas Masiulis, kol buvo „Klaipėdos naftos" vadovas, iš viso neturėjo teisės dirbti su slapta informacija, reiškia, nieko ten slapto nėra.

Ministras pradėjo pasakoti apie dujas, tačiau už dujų pirkimą „Ignitis" ir visa jo sistema yra atsakinga. Bet kadangi jau užsiminė apie dujas, pasiteiravau, kodėl jos rinkoje kainuoja 33 centus už kubinį metrą, o vartotojai pirmą pusmetį moka po maždaug 1,9 euro, antrą mokės po maždaug 1,6 euro. Kur dingsta tie pinigai? Irgi neatsakė", - piktinosi A.Skardžius.

D.Kreivys anksčiau yra sakęs, kad Energetikos ministerija atstovauja akcininkui - Lietuvos Respublikai. O pagal geras valstybės valdomų įmonių praktikas komitetas esą pirmiausia turi kreiptis į akcininką, o ne tiesiogiai reikalauti įmonės, kad pristatytų veiklos ataskaitą. Ir dar tvirtino, esą „Klaipėdos nafta" pelningai, o neigiamas balansas susidarė dėl valiutų skirtumo.

„Ir dabar ministras sakė, kad įmonė dirbo pelningai. Bet kodėl tada akcijų vertė nukrito dvigubai? Be to, yra vieša oficiali ataskaita, kurioje aiškiai nurodyti nuostoliai. D.Kreivys aiškina: jei būtų buvę kitaip, jei valiutų kursai būtų buvę kitokie, tada būtų dirbusi pelningai. Bet palaukite. Monopolininkas, išlaikomas energetikos vartotojų, dirba nuostolingai. Turi viešai paaiškinti, kodėl taip yra", - įsitikinęs A.Skardžius.

Beje, užvakar per Seime vykusią Vyriausybės valandą A.Skardžius dar kartą kreipėsi į D.Kreivį.

„Europos Komisija beda pirštu į Lietuvos problemas, į tas problemas, su kuriomis Lietuva nesusitvarko. Viena iš jų, kad Lietuvoje su energetiniu skurdu susiduria beveik tris kartus daugiau žmonių nei vidutiniškai Europoje. Ir nebūtų keista, jei pažvelgtume į dujų kainas, kurios pirmam pusmečiui yra 1 euras 92 centai už 1 kub. metrą. Antram pusmečiui taip pat planuojamos panašios kainos. Kai pirmą pusmetį, kaip žinoma, kainos drastiškai krito ir dabar pasiekė 33 euro centus už 1 kub. metrą.

Gerbiamas ministre, kur jūs padedate 1,5 euro? Turint omenyje, kad vien buitiniai vartotojai per metus suvartoja apie 300 mln. kub. metrų. Tai 1,5 euro padauginus iš 300 mln. kub. metrų - 0,5 mlrd. suma. Ar taip galima skriausti žmones? Ir kur tie pinigai nukeliauja?" - toliau nerimo Seimo narys.

Tačiau ministras ir vėl nuo tiesaus atsakymo išsisuko.

„Gerbiamas Seimo nary, turbūt jūs puikiai žinote, kad kainas nustato ne energetikos ministras, o kainas apskaičiuoja reguliatorius, remdamasis savo metodikomis. Tai vienas aspektas.

Kitas aspektas yra dėl energetinio skurdo. Energetikos ministerija daro viską, kad energetinis skurdas mažėtų, kiek ji gali padaryti. Tam yra inicijuotas didžiulis energetinių bendrijų, skirtų žmonėms nepritekliuje padėti... Dėl to savivaldybės turės galimybę pasistatyti saulės elektrines, iš kurių bus tiekiama elektra su didžiule nuolaida, 80 proc. nuolaida, visiems nepritekliuje esantiems žmonėms. Preliminarus skaičius Lietuvoje gaunančių šią paramą galėtų būti iki 130 tūkst. žmonių", - sakė ministras.