Klaipėdos uoste pirmą metų pusmetį krova augo 16 proc.

„Teigiamos tendencijos fiksuojamos daugumoje krovos segmentų. Klaipėdos uoste perkrautų krovinių statistika atskleidžia ir tam tikras visai šaliai svarbias aktualijas – skaičiai rodo svarbių projektų vystymo tempus, vartojimo mastą bei šalies ekonomikos būklę“, – rašoma pranešime.

Anot direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas išlieka lyderis regione – užima beveik 41 proc. visos Baltijos jūros regiono rinkos.

Pasak pranešimo, uosto krovą pirmąjį šių metų pusmetį augino ryškus krovinių konteineriuose didėjimas, stabilūs ro-ro (ratuotas transporto priemones pervežančio laivo tipas) bei naftos produktų krovinių srautai bei žymūs krovos šuoliai suskystintųjų gamtinių dujų, iškasenų ir statybinių medžiagų segmentuose.

38 proc. augo per Klaipėdos uostą konteineriais gabenamų krovinių kiekis – perkrauta 6,5 mln. tonų. 

Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius Klaipėdos uoste jau perkrauta beveik 700 tūkst. TEU (standartizuotų konteinerių), o tai yra 29 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Ryškiausias augimas, siekiantis 48 proc. – iškasenų ir statybinių medžiagų krovinių grupėje. Šiuo metu Klaipėdos uoste jau perkrauta 1 mln. tonų šių krovinių. Tokį krovos augimą lemia Lietuvoje aktyviai vykdoma kelių ir geležinkelių statyba.

95 proc. viso šių krovinių kiekio sudaro importo kryptis. Dominuojančios kryptys – Skandinavijos šalys (Švedija, Norvegija, Suomija). Iš šių šalių atplaukiantys minėtos rūšies kroviniai sudaro 35 proc. – 387 tūkst. t. – viso importo. Iškasenos ir statybinės medžiagos Lietuvą jūra pasiekia taip pat ir iš Maroko (17 proc.), Mozambiko (16 proc.) ir kitų.

Lyginant su pernai, 47 proc. išaugo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krova – perkrauta 1,1 mln. tonų šių krovinių. Praėjusiais metais gegužę laivas-saugykla „Independence“ buvo išplukdytas patikrai sausajame doke, tad mėnesį krova nevyko visiškai, ir tai buvo fiksuota praėjusių metų rezultatuose.

Vienaženklis augimo rezultatas fiksuojamas ro-ro ir naftos produktų krovos segmentuose. Per pirmąjį šių metų pusmetį ro-ro krovinių grupėje fiksuojamas 6 proc. augimas – perkrauta 3,2 mln. tonų krovinių, o keltais gabenta 169,2 tūkst. transporto priemonių. 4 proc. augo naftos produktų krova – perkrauta kiek daugiau nei 2 mln. tonų.

Pirmąjį metų pusmetį Klaipėdos uoste buvo pastatyti 2 laivai, o suremontuoti – 35.

Augimas kompensuoja mažesnę krovinių krovą

Minėtas ryškus tam tikrų krovinių rūšių augimas kompensuoja kai kuriose krovinių grupėse mažėjusią krovą, teigiama Klaipėdos uosto pranešime.

Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ketvirtadaliu menko metalo laužo krova. Šiemet perkrauta 558 tūkst. tonų, o pernai per pirmą pusmetį pavyko pasiekti 742 tūkst. tonų krovos rezultatą.

Kol kas Klaipėdos uoste perkrauta 1,4 mln. tonų grūdų. Tai yra 14 proc. prastesnis rezultatas, nei buvo pernai tuo pačiu metu. Pagrindinė šios tendencijos priežastis – pasaulinė grūdų paklausa ir pardavimo kainos.

Šiek tiek susitraukė ir medienos krova. Per pirmąjį pusmetį perkrauta 354 tūkst. tonų medienos. Šis skaičius yra 11 proc. prastesnis nei tuo pačiu metu pernai. Visa Klaipėdos uoste šį pusmetį perkrauta mediena buvo skirta eksportui. Didžioji dalis šių krovinių – 86 proc. – išplukdyti į Skandinavijos šalis.

Minėtu laikotarpiu trąšų uoste perkrauta 4 proc. mažiau nei pernai – 783 tūkst. tonų. Dėl Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų ten pagamintos trąšos per Klaipėdos uostą nėra gabenamos. 65 proc. viso šį pusmetį perkrauto trąšų kiekio sudaro eksporto kryptis.

Pusmetį uostas žymi 3 proc. mažesniu atplaukusių laivų skaičiumi – sulaukta 2,54 tūkst. laivų, o pernai per tą patį laikotarpį atplaukė 2,63 tūkst. įvairaus pobūdžio laivų nuo mažųjų iki kruizinių, tanklaivių ar sausakrūvių.

Tiesa, atplaukiančių ir išplaukiančių žmonių statistikoje – augimas. Uosto paslaugomis pasinaudojo 164 tūkst. keleivių, o tai yra 20 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kruiziniais laivais atplaukiančių keleivių srautas išaugo 66 proc. – apsilankė beveik 29 tūkst. gražuoliais laineriais atplaukusių keliautojų.

Pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos uostas Lietuvą prekybiniais laivybos ryšiais jungė su 56 valstybėmis. Daugiausia krovinių pirmoje šių metų pusėje buvo plukdoma Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Nyderlandų kryptimis.