Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika pasidomėjo, kada pagaliau Lietuvos ūkininkai sulauks iš Briuselio kompensacijų už nuostolius, patirtus dėl pavasarinių šalnų.
„Gerbiama premjere, jūs išvardijote prioritetus, bet dar vienas prioritetas - tai žemės ūkis, kiek žinau, ir Vyriausybės programoje. Turbūt girdėjote, kad vis tik ateinančios bendrosios žemės ūkio politikos projektas žada 20 proc. mažesnį biudžetą. Tos pavasarinės šalnos ir liūtys, kur buvo prašyta suma, Europos Komisija siūlo tik 1 mln. vietoj beveik 10 mln. Lietuva gali prisidėti, aišku, 200 proc.. Kaip jūs, kaip Vyriausybės vadovė, ar tikrai pabandysite surasti tą galimybę prisidėti ūkininkams prie žalos ir kaip ilgalaikėje perspektyvoje planuojate padėti ir įgyvendinti žemės ūkio tikslus dėl būtent bendrosios žemės ūkio politikos? Ar ieškosite papildomų pinigų, ar kažkokiais kitais įrankiais?" - per Seime vykusią Vyriausybės valandą domėjosi K.Mažeika.
„Niekada nebuvome abejingi žemės ūkiui ir jo kylančioms problemoms. Man atrodo, turime puikų ministrą, kuris tikrai aktyviai nuo pat pirmų dienų ėmėsi žemės ūkio klausimų. Kviečiu susėsti ir su juo padiskutuoti. Aš manau, atrasite tikrai daug bendrų sąlyčio taškų.
Kitas dalykas - Europos Sąjungos finansavimas. Taip, iš tiesų yra tam tikrų signalų ir matome tam tikrą finansavimo mažėjimą, bet nepamirškime, kad ateina naujas Europos Sąjungos finansavimo periodas ir reikia dėti pastangas ir derėtis dėl jo. Manau, kad į tai ir susikoncentruosime", - teigė premjerė Inga Ruginienė.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ministrę pirmininkę papildė.
„Noriu pasakyti atsakingai kad ir dėl tų pačių sodų, dėl kurių ministerija tikrai labai greitai kreipėmės į Europos Komisiją ir tikėjomės, kad jau liepos mėnesį bus padalinti pinigai, bet kadangi Europoje siautėjo daugiau, ne tik šalnos ir liūtys, tas pinigų dalinimas nusikėlė tiktai į spalio mėnesį. Mes žinome, kad yra paskelbta ekstremalioji situacija, dvi ekstremaliosios situacijos: viena dėl šalnų, kita dėl ilgo lietingo laikotarpio, tai įsijungia ir kitoks kompensavimo mechanizmas - gali ir ūkininkai kreiptis į savivaldybių komisijas, komisijos tą žalą apskaičiavusios kreipiasi į Finansų ministeriją, Vyriausybė patvirtina ir kompensuoja tą žalą.
Dabar dėl Komisijos sprendimo dėl 1,1 mln. kompensavimo. Taip, mes žalą suskaičiavome visą bendrą, bet kada nėra derliaus, nėra ir sąnaudų tam tikrų, nereikia atlikti darbų, nereikia sandėliuoti obuolių, tai tos žalos kompensavimas ūkiui, galima sakyti, išeina dalinai negauto pelno prasme. Jeigu žiūrėtume iš tos pusės, ir dabar ministerija skaičiuoja, su ta duota Europos Komisijos galimybe Lietuvai padidinti 200 proc. tą sumą, turėtume susitvarkyti, bendraujame su didžiaisiais sodų ūkiais, kurie turi 95-97 proc. nuostolį, derliaus negavimą, tas turėtų patenkinti.
Dėl naujo finansinio laikotarpio. Mes prieš 3 savaites gavome jau tą atskleistą informaciją voko. Taip, tai neramina, bet turime suprasti ir labai paprastą dalyką, kadangi pasikeitė BŽŪP'o finansavimo principas: turėjome du ramsčius, dabar yra vienas ramstis ir fondų fondas, kaip mes vadiname, NRP, kurį valdo Finansų ministerija. Anksčiau ten buvo tiktai sanglaudos pinigai, bet šiandien yra tenai ir žemės ūkio pinigai. Komisija yra patikinusi, kad tame fonde yra numatyta toms šalims, kurios, jeigu žiūrėtume vien konvergenciją, nepasiekia konvergencijos iki 80 proc., tame fonde yra numatyti pinigai, kad mes Komisijos tą pažadą įvykdytume. Tai šio mėnesio 23 dieną mes susitiksime ir su Finansų ministerija. Dar nežinome formulių, kaip buvo skaičiuota ir kaip skirstyti pinigai, bet aš manau, kad čia laiko klausimas, kada mes galėsime pasakyti, kokia iš tikrųjų žemės ūkio laukia finansinė injekcija nauju finansiniu laikotarpiu", - teigė žemės ūkio ministras.