1 nuotr.Sveika aplinka namuose - tai kur kas daugiau nei šiluma ir komfortas. Kasdienę savijautą lemia gyvenamųjų patalpų oro ir geriamojo vandens kokybė, kuri senos statybos daugiabučiuose dažnai neatitinka gyventojų lūkesčių. Tai lemia prasta ventiliacija, perteklinė ar nepakankama drėgmė, seni vamzdžiai. Šias problemas gali išspręsti kompleksinė daugiabučio renovacija.
Sukelia ne tik diskomfortą
Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus specialistė Justina Indriliūnaitė, oro kokybei būstuose įtakos turi tiek iš lauko atkeliaujantys teršalai (dulkės, žiedadulkės), tiek ir pačiuose namuose susidarę junginiai - pavyzdžiui, valiklių garai ar dujų deginimo produktai. Prie taršos prisideda ir baldai ar statybinės medžiagos, kurios išskiria įvairius cheminius junginius. Viena pavojingiausių situacijų - kai bute atsiranda pelėsis. Jo sporos gali patekti į kvėpavimo takus ir sukelti rimtus sveikatos sutrikimus.
„Prastos kokybės oras bute gali ne tik sukelti čiaudulį, akių perštėjimą, galvos skausmą, bet ir padidinti lėtinių kvėpavimo ligų - bronchito, astmos ar net plaučių vėžio riziką, o sergantiems jomis sukelti būklės paūmėjimą. Be fizinių padarinių, netinkamas mikroklimatas - per aukšta ar per žema temperatūra, sausas oras - daro įtaką ir emocinei savijautai, mažina darbingumą, blogina miegą", - teigia J. Indriliūnaitė.
Vandenį užteršia seni vamzdynai
Geriamojo vandens kokybė tiesiogiai priklauso nuo daugiabučio vamzdyno būklės. Nors Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo yra saugus ir kokybiškas, situacija keičiasi jam pasiekus senus, dažnai surūdijusius ar nuosėdomis padengtus vidaus tinklus. Tokiu atveju į vandenį gali patekti nepageidaujamų cheminių elementų.
Kaip informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, senuose vamzdynuose susidarančios geležies ir mangano nuosėdos didina šių elementų koncentraciją vandenyje, todėl gali pakisti jo spalva, skonis ir kvapas. Geriant tokį vandenį šie sunkieji metalai gali ilgainiui kauptis organizme bei sukelti sveikatos sutrikimus - nuo virškinimo ir inkstų problemų iki negrįžtamo poveikio nervų sistemai.
Pokytis kasdienei sveikatai
Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus programų vystytojo Vaido Pribušausko, renovacija - ne tik energijos taupymas, susidėvėjusių inžinerinių sistemų bei konstrukcijų atnaujinimas, bet ir reikšmingas gyvenimo kokybės pagerėjimas. Gyventojai dažnai pajunta, kad po namo atnaujinimo pagerėja miego kokybė, darbingumas ir rečiau sergama peršalimo, kitomis ligomis.
„Modernizuojant pastatai apšiltinami ir taip panaikinami šalti paviršiai, kurie kaupia drėgmę, kartu sumažinama pelėsio atsiradimo tikimybė. Nauji langai ir sandarios konstrukcijos apsaugo nuo triukšmo ir skersvėjų, o šiuolaikinės vėdinimo sistemos pagerina oro cirkuliaciją ir pašalina teršalus. Be to, modernizuojant senus daugiabučius dažniausiai atnaujinami ir vandentiekio tinklai: seni, surūdiję ir susidėvėję vamzdžiai pakeičiami naujais", - teigia V. Pribušauskas.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti, siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės, neseniai buvo pratęstas ir galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas" finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė
Užsakymo numeris 291
