1 nuotr.5 Seimo nariai registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo milijardus eurų uždirbančioms kredito įstaigoms nenuimti mokesčių „apynasrio".
Projektą teikia parlamentarai Ligita Girskienė, Česlavas Olševskis, Rimas Jonas Jankūnas, Aušrinė Norkienė bei Bronis Ropė.
„Pelno mokesčio įstatyme nurodyta, kad kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, be jau numatyto 17 procentų pelno mokesčio, papildomai yra apmokestinamas 5 procentais kreditų įstaigų pelno mokesčio tarifu.
Bankams ir kredito įstaigoms 2023 - 2024 metais buvo įvestas laikinas solidarumo įnašas, kuris buvo apskaičiuojamas nuo pernelyg padidėjusių palūkanų pajamų. Šis mokestis buvo skirtas valstybės gynybai ir atsparumui finansuoti. Nors per nurodytą apmokestinimo laikotarpį į valstybės biudžetą buvo planuota surinkti nuo 250 iki 400 mln. papildomų pajamų, nuo 2025 metų šis mokestis bankams ir kredito įstaigoms nebėra taikomas.
Įvedus laikiną solidarumo mokestį bankams ir kredito įstaigoms, pastarosios padidino paslaugų įkainius paslaugų gavėjams. Pasibaigus papildomam apmokestinimui solidarumo įnašu, bankai ir kredito įstaigos padidintų įkainių paslaugų gavėjams nesumažino. Tai reiškia, kad paslaugų gavėjų sąskaita yra didinamas pelnas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūloma padidinti bankams ir kredito įstaigoms papildomą apmokestinimą dar papildomais 5 procentais iki 10 procentų.
Pažymėtina, kad Lenkijoje nuo 2026 metų bus taikomas 30 procentų peno mokestis bankams ir kredito įstaigoms.
Lėšas, papildomai gautas iš bankų ir kreditų įstaigų, siūloma nukreipti į Kultūros ministerijos valdomus asignavimus kultūros srities darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, Vidaus reikalų ministerijos valdomų asignavimų, skirtų pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdomų asignavimų didinimui", - dėsto pataisų iniciatoriai.
